Savivaldybių veiklos teisiniai pagrindai


Savivaldybiu teisiniai pagrindai. Vietos savivaldos teisiniai pagrindai. Savivaldos konspektas. Saviv aldybių savivalda. Vietos savivaldos teisiniai pagrindai ir principai. Valstybine, savivaldybes imones teisinis statusas referatas. Savivaldos pagrindai. Teisiniai vietos savivaldos pagrindai. Įmonės veiklos teisiniai pagrindai.

Teisės konspektas. Loginio aiškinimo metodas. Sisteminis aiškinimo metodas. Įstatyminis vietos savivaldos pagrindų konkretizavimas. Vietos savivaldos įstatymas ir jo raida. Vietos savivalda ir administracinis teritorinis suskirstymas. Europos vietos savivaldos chartija. Vietos savivalda ir konstitucinis teismas. Vietos savivalda ir lr integracija į es. Tiesioginė demokratija vietos savivaldos lygmenyje. Savivaldos tarybos rinkimai. Referendumo vieta savivaldoje. Peticija. Atstovaujamoji demokratija vietos savivaldos lygmenyje. Miestų ir rajonų laikinojo tiesioginio valdymo įstatymas. Savivaldybių tarnautojai. Savivaldos institucijų ar tarnautojų atsakomybė už žalą padarytą viešojo administravimo srityje. Finansinis vietos savivaldos aspektas. Vietinės rinkliavos. Ūkinis vietos savivaldos aspektas. Atstovavimo valstybei išnuomuojant ar perduodant valstybės žemės sklypus, problema. Savivaldybės įmonės. Savivaldos institucijų ir valstybės institucijų santykis.


Tiesioginio valdymo įvedimą reglamentuojantys įstatymai nustato, tada, kai neįvyksta vietos savivaldos rinkimai.

Negalima pernelyg sureikšminti savivaldybių tarybų. Tačiau norint įgyvendinti vietos savivaldybių teisę būtina įkurti ir kt. savivaldybių institucijas. Tam skiriamas t.t. terminas.

K. 121 str.Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. T.y. ne Vyriausybė ir ne Finansų ministerija.

Įstatymo leidėjas pabrėžia savarankiškumą. Įstatymo leidėjas numato derinimą su Finansų ministerija, tačiau biudžetą tvirtina savivaldybių taryba. ( savarankiškumo požymis)

KAZUSAS Tiesioginiai mero rinkimai ( problema). Loginiu ir sisteminiu aiškinimu pagrįsti šią problemą. Kaip galima teisiškai įgyvendinti tiesioginius mero rinkimus 119 str. 1 d. ir 4 d. sisteminimo ryšyje? Kas atsitiktų, jei Seimas ( paprastas įstatymų leidėjas) nustatytu Vietos savivaldos tiesioginius mero rinkimus?

K. 119 str. 3 d. “Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas”.

Sisteminis metodas: Jei merą išrinktų piliečiai, jis taptų neatskaitingas nei Tarybai nei Seimui( tik piliečiams).

K.119 str. 4 d., sisteminiu požiūriu: negali būti 2 konkuruojančios institucijos. Taryba sudaro jai atskaitingą instituciją, tuomet neaiški mero padėtis t.y. priklausymas atstovaujamai ar vykdomajai valdžiai. Dabar merą galima perrinkti.Kas galėtų atšaukti, jei jis būtų renkamas piliečių? Be k. pakeitimo, įstatymo leidėjas negali įteisinti mero rinkimų tiesiogiai.

K. 124 str.”Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų

10 skirsnyje vartojama sąvoka “įstatymo nustatyta tvarka” (įstatymo ar įstatymų - svarbu)

Pvz. Komercinio arbitražo įstatymas.Arbitražui negali būti perduoti ginčai kai 1 iš šalių valstybės ar savivaldybės įstaiga ( jeigu tokiai sąlygai nebuvo pritarusi steigėja iš anksto).

Pvz. Lobistinės veiklos įstatymas. Draudžia būti lobistu valstybės politikui.(Ši sąvoka apima ir savivaldybių tarybos narius) ar valstybės tarnautojui , jei po kadencijos pasibaigimo nepraėjo 1 m.

“Rinkliavų įstatymas” Pateikia rinkliavų sąrašą. Savivaldybė tiktai pagal įstatyme pateiktą sąrašą gali nustatyti rinkliavas.

4)sutartinės funkcijos. Jos skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Įstatymo 2 straipsnyje nustatyti savivaldybių steigimo kriterijai, 4 str. - pateikiamas sąrašas savivaldybių, 5 str. - apskričių. Įstatymas reglamentuoja, kaip steigiamos savivaldybės, nustatomos ir keičiamos ribos, suteikiami pavadinimai.

Prieš kreipdamasi į Seimą Vyriausybė atsižvelgia į vietos gyventojų nuomonę, savivaldybės tarybos siūlymus, organizuoja apklausą.

K. 123 str. 2,3 d. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis. K,nepasisako kokią galią turi įstatymo ar ne. Įstatymas “Dėl Tarptautinių teisinių sutarčių” nurodo, kad ratifikuotos tarptautinės teisinės sutartys turi įstatymo galią.KT 1995 10 17 konstatavo, kad konstitucinė nuostata įpareigoja Seimą nepriimti tokius teisės aktus, kurie prieštarauja K. ar įstatymams. Tada nekils klausimas kas aukščiau.

Tačiau ši problema iškyla ir šiandien. Prezidentas pareiškė, kad šioje vietoje turėtų būti taisoma K., kad išvengti kolizijos.

3) pagal Chartiją vietos savivaldą įkūnija tarybos, ar gyventojų susirinkimai, kurie sudaromi tiesioginių, lygių, slaptų rinkimų pagrindu (merai neprivalomai).Šie susirinkimai(tarybos) neturi daryti įtakos piliečiams pareikšti savo valią.( referendumu ar tiesiogiai rinkti merą)

5) vietos savivaldos institucijų įgaliojimų ir sprendimų negali panaikinti aukštesnės valdžios institucijos. ( Vyriausybės atstovas savivaldybės sprendimo negali panaikinti( gali tik teismas), o tik sustabdyti).

7) įstatymas turi apibrėžti veiklą, kuri nesuderinama su išrinkto vietos valdžios atstovo pareigomis( “Lobistinės veiklos įstatymas”, “Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas”)

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 18 puslapių (6238 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Savivaldybių veiklos teisiniai pagrindai
    10 - 1 balsai (-ų)
Savivaldybių veiklos teisiniai pagrindai. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/savivaldybiu-veiklos-teisiniai-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:26