„Seb“ ir „Swedbank“ bankų valdomų investicinių fondų rodiklių analizė


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Investicinių fondų teorinės analizės aspektai. Investicinių fondų samprata. Investicinių fondų rūšys. Investicinių fondų privalumai. Investicinių fondų trūkumai. Investicinių fondų pelningumo ir rizikos įvertinimas. “SEB” Ir “Swedbank” investicinių fondų praktinė analizė. Trumpas investicinių fondų aprašymas. „SEB“ investiciniai fondai. „Swedbank“ investiciniai fondai. „SEB“ ir „Swedbank“ investicinių fondų pelningumo rodiklių įvertinimas. „SEB“ ir „Swedbank“ investicinių fondų, investuojančių tik į akcijas pelningumų palyginimas. „SEB“ ir „Swedbank“ mišrių investicinių fondų pelningumų palyginimas. „SEB“ ir „Swedbank“ investicinių fondų, investuojančių tik į obligacijas, pelningumų palyginimas. „SEB“ ir „Swedbank“ investicinių fondų rizikos įvertinimas. „SEB“ ir „Swedbank“ investicinių fondų, investuojančių tik į akcijas, rizikos palyginimas. „SEB“ ir „Swedbank“ mišrių investicinių fondų rizikos palyginimas. „SEB“ ir „Swedbank“ investicinių fondų, investuojančių tik į obligacijas, rizikos palyginimas. Išvados. Literatūra.


Paskutiniu laikotarpiu vertybinių popierių rinkoje tampa sudėtinga numatyti ateitį, ypatingai dėl didėjančios ekonomikų tarpusavio priklausomybės. Tiek teigiami, tiek neigiami įvykiai finansų

sektoriuje lemia finansinių instrumentų kainų svyravimus daugelyje rinkų. Norint sėkmingai investuoti šiandieninėmis sąlygomis, reikia labai daug žinių, sugebėjimo teisingai analizuoti bei prognozuoti vertybinių popierių rinką. Daugelis žiniasklaidos priemonių šiuo metu stengiasi pateikti kuo daugiau informacijos apie finansinių produktų rinką, kuri yra svarbi potencialiems bei esamiems investuotojams. Pateikiama informacija taip pat puikiai naudojasi ir finansų makleriai, nanalitikai. Jie turi sparčiai keisti investavimo strategijas, pasikeitus visai finansų rinkai. Tačiau ne visi investuotojai geba greitai ir operatyviai stebėti vertybinių popierių rinką. Tokiems investuotojams didelė pagalba yra investicinė veikla, kurią vykdo investiciniai fondai.

Darbo tikslas. Išnagrinėti “SEB” ir “Swedbank’ investicinių fondų pelningumo ir rizikos rodiklius 2008-2012 metais.

Darbo objektas. “SEB” ir “Swedbank” investicinių fondų metinės ataskaitos.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti investicinius fondus teoriniu aspektu.

Palyginti ir įvertinti “SEB” ir “Swedbank” investicinių fondų pelningumus.

Atlikti “SEB” ir Swedbank” investicinių fondų rizikos palyginamąją analizę.

Pinigų rinkos fondai. Jie turi bene mažiausią riziką ne tik tarp investicinių fondų, bet tarp investicinių instrumentų apskritai. Pinigų rinkos fondai investuoja į labai likvidžius ir saugius investicinius instrumentus: trumpalaikius indėlius ar trumpalaikes valstybines obligacijas.Maža rizika sąlygoja ir mažą pinigų rinkos fondų pajamingumą.

Apibendrinant galima teigti, kad investiciniai fondai turi ir trūkumų, ir privalumų. Norint priimti tinkamą sprendimą verta juos išanalizuoti.

Priimant investavimo sprendimus, investuotojas turi mokėti išmatuoti riziką ir pelningumą. G. Kancerevyčius teigia, kad investicijų kontekste svarbus klausimas yra turto pasikeitimas per tam tikrą laiko tarpą (laikymo periodą) ir aktyvo pelningumas per tą laiko tarpą [7, p. 270]. Pelningumas r surandamas labai paprastai:

Pelningumas r parodo tik investicijos vertės pokytį. Procentinę išraiką apibūdina laikymo laikotarpio grąža ry (angl. return yield).

Atliekant investicinio fondo rizikos vertinimą, siūloma naudoti (skaičiuoti) vidutinį standartinį nuokrypį. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:

Standartinis nuokrypis matuoja rezultato nukrypimą nuo rezultato vidurkio, arba rezultatų išsiskleidimo apie vidurkį plotį. Standartinis nuokrypis apima bendrąjį finansinio instrumento ar vertybinių popierių portfelio pelningumo variantiškumą, nesvarbu, kokia to variantiškumo priežastis (G. Kancerevyčius, 2006).

Pelningumas ir rizika- tai tarpusavyje glaudžiai susiję rodikliai. Galima teigti, kad kuo didesnis investicinio fondo pelningumas, tuo didesnė jo rizika, arba atvirkščiai.

Valdomų ateities sandorių strategijos fondai (angl. Managed Futures / CTA)Fondai, investuojantys pagal alternatyvią investavimo strategiją, įgyvendinamą investuojant į ateities sandorius.

Privataus kapitalo fondai. Investuojama į privataus kapitalo bendrovių akcijas. Galima investuoti į bendrovių akcijas, kuriomis neprekiaujama biržoje. Šio fondo turtas likvidus – galima bet kokiu metu paversti pinigais.

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis [13] šaltiniu

Apibendrinant galima teigti, kad “Swedbank” galima įsigyti daug daugiau investicinių fondų negu “SEB” banke. Jų priskaičiuojama virš 100. Tiek “Swedbank”, tiek “SEB” banko investicinių fondų lėšos investuojamos pagal regionus, ekonomikos sektorius, ar bendrovių tipus.

Pagal pateiktus duomenis, galima apskaičiuoti tik šių investicinių fondų, kurie investuoja ir į obligacijas, ir į akcijas pelningumus, kurie veikė 2008-2012 metais.

SEB aktyviai valdomas fondų portfelis 60 analizuojamu laikotarpiu dirbo pelningai. Jo pelningumas nuo 2008 metų iki 2012 metų padidėjo 0,13 procentiniais punktais. Didžiausias pelningumo padidėjimas pastebimas 2008-2009 metais. Jis padidėjo nuo 0,24 proc. iki 0,31 proc. Kitais metais šio fondo pelningumas didėjo nuosekliai. Daug didesnį pelningumą turėjo “Swedbank” valdomas Templeton Global Balanced Fund. Jo pelningumas 2008-2012 metais padidėjo 3,11 proc. ir 2012 metais siekė 17,14 procentų. Tik 2009 metais šio fondo pelningumas sumažėjo 1,4 procentiniais punktais.

Galima daryti išvadą, kad to priežastis buvo finansų krizė, kuri sukrėtė visą pasaulį. Smuko ne tik akcijų kaina, bet ir krito įmonių obligacijų kainos.

“SEB” banko valdomo SEB Corporate Bond Fund investicinio fondo pelningumas analizuojamu laikotarpiu buvo teigiamas ir nuolat didėjo. Nuo 2008 m. iki 2012 m. Šio fondo pelningumas padidėjo 0,28 procentiniais punktais. Kitas SEB investicinis fondas savo veiklą pradėjo 2010 m. ir jo pelningumas siekė 104,63 proc. (SEB High Yield). Sekančiais metais pelningumas kilo ir 2012 m. sudarė 120,93 proc., t.y. 16,3 proc. daugiau negu 2010 m. Be žymesnių pakitimų savo veiklą vykdė “Swedbank” investicinis fondas Julius Baer Absolute Return Bond Fund. Nuo 2008 m. jo pelningumas palaipsniui kilo ir 2012 m. sudarė 131,54 proc., t.y. 15,72 daugiau negu laikotarpio pradžioje. Didžiausią pelningumą iš šių nagrinėjamų fondų turėto Julius Baer Emerging Bond Fund. Jo pelningumas 2008 metais buvo 210,93 proc., o 2012 m. padidėjo beveik 100 proc. (309,10 proc.). Kitų investicinių fondų (Julius Baer Local Emerging Bond Fund, Templeton Global Total Return Fund EUR) pelningumai analizuojamu laikotarpiu didėjo nuosekliai, tik vienintelio Templeton Euro High Yield Fund investicinio fondo pelningumas 2009 m. sumažėjo (9,73 proc.). Sekančiais metais jis vėl kilo.

  • Bankininkystė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4524 žodžiai)
  • Kolegija
  • Bankininkystės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 54 KB
  • „Seb“ ir „Swedbank“ bankų valdomų investicinių fondų rodiklių analizė
    10 - 4 balsai (-ų)
„Seb“ ir „Swedbank“ bankų valdomų investicinių fondų rodiklių analizė. (2015 m. Lapkričio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/seb-ir-swedbank-banku-valdomu-investiciniu-fondu-rodikliu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:13