Šeima ir kartų kaita


Seimos kaita. Seneliu ir anuku santykiai. Šeimos vertybių kaita. Santykiai tarp skirtingu kartu. Skaidres apie šeima. Šeimos vertybių kaita lietuvoje. Straipsnis kartu kaita. Kartu santykiai kaita. Seimos raidos kaita. Vertybiu kaita lietuvoje.

Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Šeima. Šeimos samprata. Šeimos funkcijos. Šeimoje ugdomos vertybės. Tradicinė ir alternatyvinė šeima. Vaidmenys šeimoje. Kartų kaita. Kartų kaitos samprata. Tėvų ir vaikų santykiai. Senelių ir anūkų santykiai. Senelių ir tėvų santykiai. Problemų sprendimo būdai. Išvados. Literatūra.


Šeima yra didi vertybė. Mūsų valstybės požiūris į ją įtvirtintas net ir Lietuvos respublikos konstitucijoje . 38 straipsnyje rašoma: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę [1 Lietuvos respublikos konstitucija. Lietuvos respublikos piliečių priimta 1992m. Spalio 25d. Referendume. ].

šeima tai visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena mažiausių socialinių grupių, tačiau tai kartu ir viena intymiausių, pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, tautos identiteto kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Ji yra tautos stabilumo, tęstinumo garantas, svarbi taikos ir ramybės kūrėja.

šeimoje kartais gyvena ne tik vaikai ir tėvai, bet ir jų seneliai, tėtos su dėdėm ar kiti artimi giminaičiai. Taip vieno namo stogu gyvena net trys kartos. Tame yra ir privalumų ir trukumų. Aukdamas tokioje šeimoje vaikas pasisemia daugiau gyvenimiškos patirties, sužino daugiau dalykų, į gyvenimą žvelgia šiek tiek kitokiu kampu, nei kiti jo bendraamžiai gyvendami ti su tėvais. Senolių išmintis, gyvenimo patirtis vaiką ar paauglį padeda labiau paruošti gyvenimui, padeda jam suprasti, kad gyvenimas nėra švelniai rožinės spalvos, o kad jame apstu ir juodos spalvos ir jame namažai blogio.

Tačiau gyvenimas kelioms kartoms po vienu stogu gali būti ir pagrindinė konfliktų priežastis. Viresnieji nesupranta, o gal net nesistengia suprasti savo vaikų ar anūkų, jie tik reikalauja neatsižvelgdami į jų poreikius ir ko jie iš tikro nori. Seneliai priekaištauja anūkams dėl jų aprangos stiliaus, dėl jų klausomos muzikos ar žiūrimų televizijos laidų bei filmų, skatina eit mokytis, skaityti knygas, o ne dykadieniauti visą dieną prie kompiuterio, vaikaičims tai nepatinka, o taip ir išprovokuoja konfliktą.

šio darbo tikslas: sužinoti, koks yra požiūris į šeimą, kuris susijęs su ugdomomis šeimos vertybėmis. Darbo tikslas sunkiai būtų pasiekiamdarbo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti labai padėjo šių autorių darbai: grigas r. Skirtingų kartų tarpusavio santykiai Lietuvoje; dėl nesutarimų išgyvena ir tėvai a. Kripaitė, dienraštis klaipėda ; v. Kast gyvenimo krizės tampa gyvenimo galimybėmis ador ; lemme b. H. Suaugusiojo raida; afanasjeva Šeima; stankūnienė v, jonkarytė a, mikulionienė s, mitrikas a. A, maslauskaitė a. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai; alėjūnaitė r, bagdanavičius j, danilevičienė d, grencevičienė v, ignatavičius s, pruskus v, ranonytė a, ruškytė dž, šutinienė i.

Šeima ir kartų kaita. (2011 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/seima-ir-kartu-kaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:56