Seimo rinkimai Lietuvoje


Politologijos referatas. Įvadas. Rinkimai. Rinkimų samprata. Rinkimų sistemos. Seimo rinkimai istorinės raidos bruožai. Rinkimų raida Lietuvoje. Seimo rinkimai Lietuvoje po Nepriklausomybės. Išvados. Literatūra.


Šio darbo tema – Seimo rinkimai Lietuvoje. Apskritai rinkimų sąvoka apibrėžiama kaip valstybės valdžios ir visuomenei vadovaujančių organų sudarymo būdas. Rinkimų paskirtis yra įgyvendinti demokratiją, išrinkti atstovaujamosios valdžios narius bei suformuoti vyriausybę ir išrinkti įstatymų vykdomosios valdžios vadovą. Kalbant, būtent, apie Seimo rinkimus, jie skirti tam, kad būtų išrinkti atstovaujamosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, arba parlamento, nariai, kurie leis įstatymus, kurs mokesčių sistemas ir gyventojų vardu kontroliuos vyriausybę.

Darbo tema yra aktuali, nes šiuolaikinėje visuomenėje žmonės vis labiau domisi politika ir visa, kas su ja susiję bei dalyvauja Seimo rinkimuose. Lietuvoje Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus ir kaskart prieš rinkimus galime išgirsti dažną pilietį kalbant apie tai, už kuriuos kandidatus iš partijos, ar, galbūt, asmenį, jie balsuos. Taip pat būtų galima pabrėžti, jog kone kiekvieną LR pilietį labiausiai domina jo šalis ir joje besivystančios tendencijos.

Pagrindiniai uždaviniai, iškelti analizuojant temą, būtų šie:

glaustai, bet aiškiai apibrėžti rinkimų sampratą bei pagrindinius bruožus;

apibūdinti pagrindines rinkimų sistemas bei nurodyti esminius skirtumus tarp jų;

apžvelgti Seimo rinkimų eigą Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki mūsų dienų (1992m, 1996m, 2000m, 2004m, 2008m;)

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje William Riker pastebėjo: „Balsavimas rinkimuose daugeliui atrodo labai paprastas politikos veiksmas. Žmonės įmeta biuletenius, kažkas juos suskaičiuoja, ir netrukus aiškus rezultatas. Bet balsavimas nėra toks paprastas“. Rinkimų turinį sudaro valdžios pareigūnų parinkimas balsavimo būdu iš kelių kandidatų į politinį ar administracinį postą. Tačiau rinkimų teisės plėtra, ypač nuo devynioliktojo amžiaus pabaigos, ir vėlesnis visuotinės rinkimų teisės įtvirtinimas sukūrė tokią situaciją, kai „rinkimų“ sąvoka buvo įvardijami skirtingi savo turiniu reiškiniai. Vakarų demokratijose rinkimai apibrėžė konkurencinį rinkėjų pasirinkimą tarp partijų ir kandidatų, o autoritariniuose režimuose balsavimas vyko be pasirinkimo.

Moderniosios demokratijos, arba, R.Dahlio žodžiais tariant, poliarchijos, atpažinimo ženklai, be abejo, yra du: atvira konkurencija politikoje ir dalyvavimo joje laipsnis. Praktiškai ir teoriškai politikoje piliečiai gali dalyvauti dviem būdais: tiesiogiai priimdami sprendimus arba išrinkdami atstovus valstybiniams sprendimams priimti. Istorijoje iškiliausias tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme pavyzdys buvo Periklio laikų Atėnai. Dėl riboto piliečių skaičiaus, nedidelės teritorijos tiesioginė Atėnų demokratija tapo išskirtiniu antikos pasaulio reiškiniu. Fizinė valstybės plėtra vėlesniais amžiais lėmė antrąją demokratijos transformaciją ir respublikos bei atstovaujamosios valdžios tradicijų raidą.

Rinkimai yra fundamentalus politinio atstovavimo mechanizmas. Šiuolaikiniame pasaulyje demokratija ir rinkimai yra neatskiriamos sąvokos ir reiškiniai.

Rinkimų esmė ir prasmė demokratijoje, regis, iš anksto žinoma ir aiški. Jų tikslas – balsavimo būdu iš kelių kandidatų atrinkti valdžios pareigūnus į politinį ar administracinį postą. Esminis klausimas rinkimų analizėje yra, kaip nustatyti, kas yra demokratiški rinkimai. D. Butleris, Howardas R. Pennimanas ir A. Ranney teigė, kad demokratiniai rinkimai turi atitikti šešias sąlygas:

esmingiausia yra visų suaugusių gyventojų teisė balsuoti už kandidatus į valdžią;

nė vienai didesnei suaugusiųjų gyventojų grupei nėra apribotos galimybės sukuri partiją ir iškelti kandidatus;

visos vietos įstatymų leidyboje turi būti ir yra užimamos konkurenciniu būdu;

Taigi, rinkimai formuoja teisėtą valdžią demokratijoje. Anot S. P. Huntingtono ir C. H. Moore'o: „demokratija egzistuoja ten, kur svarbiausi valdžios pareigūnai politinėje sistemoje yra parenkami konkurenciniuose rinkimuose, kuriuose gali dalyvauti didžioji gyventojų dalis“.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3282 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Seimo rinkimai Lietuvoje
    10 - 6 balsai (-ų)
Seimo rinkimai Lietuvoje. (2015 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/seimo-rinkimai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:52