Šeimos gerovė


Filosofijos konspektas.

Ssgg analizė. Silpnybės. Galimybės. Grėsmės. Vizija. Valstybės misija. Principai. Veiksmų kryptys. Vizija. Vaiko saugumas. Valstybės misija. Strateginiai tikslai. Problema. Valstybės misija. Principai. Strateginiai tikslai. Šeima ir švietimas (vaikų ir jaunimo). Ssgg analizė. Mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunimas. Situacija. Stiprybės. Silpnybės. Grėsmė. Šeimos ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas grindžiamas bendru siekiu paruošti jaunąją kartą gyvenimui atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes. Strateginiai tikslai. Veiksmų kryptys. Stiprybės. Silpnybės. Galimybės. Grėsmė. Vizija. Strateginiai tikslai. Veiksmų kryptys. Šeimos ekonominis gyvybingumas. Ssgg analizė. Valstybės misija. Būstas. Valstybės misija. Strateginiai tikslai. Veiksmų kryptys. Pašalpos. Stiprybės. Silpnybės. Galimybės. Grėsmė. Problemos. Pašalpų/atostogų sistema nesuderinta su užimtumo formomis ir jų pasirinkimo galimybėmis. Pašalpų/atostogų sistema nesuderinta su ikimokyklinio vaikų ugdymo paslaugomis. Vizija. Valstybės misija. Principai. Strateginiai tikslai. Veiksmų kryptys.


Lietuvos šeimos struktūrinių funkcinių bruožų kaita (alternatyvių tradicinei šeimai šeiminio gyvenimo formų plitimas, pakartotinai kuriamų šeimų gausėjimas, šeimos narių teritorinio mobilumo didėjimas, giminystės ryšių struktūros iš horizontaliosios į vertikaliąją keitimasis (dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės įsigali trijų keturių kartų giminystės ryšiai (vaikai–tėvai–seneliai–proseneliai)) kuria naują kartų santykių plėtros aplinką. Viena vertus, mažėja skirtingų kartų šeimos narių galimybės užtikrinti vienas kito gyvenimo kokybę, globą, tačiau kita vertus, pakankamai neišnaudojamas esamas kartų bendravimo ir bendradarbiavimo potencialas. Kyla kartų susvetimėjimo grėsmė, o tai savo ruožtu kelia grėsmę ir visos visuomenės sutelktumui bei gebėjimui darniai funkcionuoti.

Tarp pastarųjų metų šeimos demografinės raidos ir gyvenimo sąlygų pokyčių sukeltų problemų (įvairaus lygmens – nuo makroproblemų, svarbių nacionaliniu lygmeniu, iki mikroproblemų, besireiškiančių šeimos lygmeniu) galima įvardyti šias svarbiausias.

Tarp demografinių problemų, susijusių su šeimų funkcionavimu, reikėtų paminėti šias:

Nuo dešimto XX a. dešimtmečio labai mažėja santuokų (mažėja santuokų skaičius, bendrieji jų rodikliai).

Gausėja atskirai gyvenančių sutuoktinių. Esant dideliam nedarbui, didelei daliai šeimų skurstant, didėja įvairaus pobūdžio žmonių teritorinis mobilumas (darbinis, komercinis ir t.t.), labai padažnėjo darbo ieškojimas toli nuo gyvenamosios vietovės ir nelegalios išvykos dirbti užsienyje. Tokiais atvejais gana ilgą laiką vienas iš tėvų, dažnai ir abu tėvai nebūna namuose. Tai lemia šeimų stabilumo silpnėjimą, sumažėjusias galimybes užtikrinti patenkinamą vaikų gerovę, jų visavertį ugdymą ir saugumą. Neretai ši problema sprendžiama remiantis kartų solidarumu – seneliams atliekant pakaitinių tėvų vaidmenį.

Nuo dešimto XX a. dešimtmečio labai mažėja gimstamumas (mažėja absoliutus gimusiųjų skaičius, bendrasis gimstamumo rodiklis, suminis gimstamumo rodiklis ir kt.).

Labiausiai sumažėjo pirmagimių ir antragimių vaikų gimusių skaičius – būtent to eiliškumo vaikų skaičius, kuris lemia bendrąjį gimstamumo lygį. Daugiavaikėse šeimose gimusių skaičius net kiek padidėjo. Tačiau tai nesprendžia ir negali spręsti šalies demografinės raidos problemų.

Minėti gimstamumo pokyčiai lemia tai, kad Lietuvoje gimstamumas pasiekė labai žemą lygį, kuris neužtikrina kartų kaitos ir yra įsigalėjusios depopuliacijos prielaida. Dabartiniu metu tai yra daugiau demografinė problema, tačiau perspektyvos požiūriu, ją reikia vertinti kaip labai rimtą socialinę problemą. Ateityje tai labai paspartins visuomenės senėjimą ir labai pablogins santykį tarp ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių gyventojų, sukels įtampą realizuojant kartų solidarumo principą šalies ir šeimų lygmeniu.

Sparčiai daugėja nesantuokinių vaikų. Dažniausiai tokie vaikai auga nepilnose šeimose, kur didesnė skurdo, socialinės atskirties rizika. Tai kuria įvairaus pobūdžio problemas (šeimų gerovės, vaikų ugdymo, socializacijos ir t.t.), nes mūsų visuomenė šio reiškinio plitimui dar nėra pasiruošusi tiek socialinių normų, tolerancijos, tiek normalaus gyvenimo lygio užtikrinimo prasme.

Tebeegzistuoja opi šeimos planavimo problema. Tebėra išsivysčiusioms visuomenėms nebūdingas gimstamumo reguliavimo abortais praktika. Dar dažnai vaikų skaičiaus ribojimas užtikrinamas abortais. Modernių kontraceptinių priemonių plitimas neatitinka poreikio.

Tarp kultūrinių vertybinių problemų reikėtų paminėti šias:

Kinta jaunimo vertybinės orientacijos, gyvenimo būdas, gyvenimo prioritetai – daugiau laiko praleidžiama studijuojant, ieškant karjeros galimybių ir siekiant įsitvirtinti profesinėje srityje, užsitikrinti saugų materialinį pagrindą, didėja vartojimo kultūros įtaka, stiprėja hedonistiniai gyvenimo orientyrai. Tai verčia atitinkamai adaptuoti matrimonialinę ir prokreacinę elgseną: santuokos atidedamos vyresniam amžiui ar net nusprendžiama likti viengungiais; pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vyresniam amžiui, turima jų mažiau, kartu didėja savanoriškos ir nesavanoriškos bevaikystės tikimybė.

Plintant individualizacijos procesui, vartojimo kultūros orientyrams skverbiantis į visas asmens gyvenimo sritis, liberalėjant požiūriui į elgsenos modelių įvairovę, formuojantis kultūrai, kurioje asmens laisvė dažnai tapatinama su įsipareigojimų neigimu, sparčiai plinta gyvenimo kartu neregistravus santuokos būdas. Neregistruotos santuokos, kurios mūsų šalyje iki XX a. paskutinio dešimtmečio buvo deviantinis reiškinys, tampa vis labiau įprastu socialiniu reiškiniu. Tolerancija neregistruotų santuokų plitimui didėja su kiekviena jaunesne karta.

  • Filosofija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 47 puslapiai (18187 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 91 KB
  • Šeimos gerovė
    10 - 7 balsai (-ų)
Šeimos gerovė. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/seimos-gerove.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:32