Šeimos psichologija


Šeimos psichologija konspektas. Seimos psichologijos referatas. Šeimos reikšmė asmenybės. Seimos psichologija speros.

Pedagogikos referatas. Įvadas. Šeima kaip socialinė grupė. Socialiniai vaidmenys. Šeimos vystymosi stadijos. Skyrybos, vaikų problema. Artimų tarpusavio santykių palaikymas. Prisirišimas. Prieraišų tipai. Lygus dalyvavimas (atitikimas). Atsiskleidimas. Santykių užbaigimas. Kas skiriasi? Išsiskyrimo procesas. Šeima, kaip vaiko ugdymo faktorius. Tarpasmeninių santykių tipologija. Neteisingo auklėjimo formos šeimoje. Patrauklumas ir priešingos lyties sėkmė. Fizinio patrauklumo stereotipas. Kas patrauklus? Priešpastatymas: panašumas - vienas kito papildymas. Savigarba ir patrauklumas. Kitų pagarbos pelnymas. Pastiprinami santykiai. Ar priešybės traukia? Mums patinka tie, kuriems mes patinkame. Atribucija. Meilė. Meilė - aistra. Meilės - aistros teorija. Meilės variacijos. Meilė - draugystė.


Sociologas Norvelas Glenas (Glenn, 1991) analizavo amerikiečių apklausų nuo 1972 iki 1988 metų rezultatus. Jis sekė 1970 - tųjų metų santuokų likimus. 1980 metų pabaigai tik trečdalis laimingųjų jaunavedžių išvengė skyrybų ir kaip anksčiau teigė, kad „jie labai laimingi". Taigi N. Glenas padarė išvadą, kad realiai laimingų sutuoktinių yra apie 25% nuo susituokusiųjų skaičiaus. Panašias išvadas pateikia ir Gelapo šeimos centras: du trečdaliai vyrų ir moterų nuo 35 iki 54 metų amžiaus išsiskyrė, gyvena atskirai arba arti skyrybų (Colasanto ir Shriver, 1989).

Skyrybų skaičius skirtingose šalyse labai varijuoja. Individualistinėse kultūrose (kur meilė pirmiausiai jausmas ir žmonės savęs klausia: „Ką kalba mano širdis?") skyrybos - dažnesnis reiškinys, negu komunalinėse kultūrose ( kur meilė - tai pirmiausia socialiniai įsipareigojimai ir žmonės klausia savęs: „Ką pasakys kiti?"). Individualistinėse kultūrose žmonės būna santuokoje tol, „kol meilė gyva". Kolektyvistinėse kultūrose tuokiamasi visam gyvenimui. Individualistinėse kultūrose laukiama iš santuokos aistros ir asmeninio pasitenkinimo, o socialiai slegia santykius (Dion ir Dion, 1993). „Romantikos išsaugojimas" kaip svarbią kiekvienai santuokai savybę nurodė 78% apklaustų amerikiečių moterų ir 29% japonių.

Skyrybos priklauso ir nuo to kas tuokiasi (Fergusson ir kt, 1984; Myers, 1995; Tzeng, 1992). Žmonės paprastai lieka santuokoje, jeigu jie:

Nei vienos iš šių sąlygų tik kaip vienos atskiros nepakanka stabiliai santuokai. Bet jeigu nei vienos šių sąlygų nesilaikoma, galima visiškai tvirtai teigti, kad santuoka bus nestabilia Stone, 1977).

Ryšių nutraukimas sužadina ir verčia pastoviai galvoti apie prarasta partnerį. Vėliau aplanko gilus liūdesys ir dar vėliau prasideda emocinis nutolimas ir grįžimas į normalų gyvenimą (Hazan ir Shaver, 1994). Dargi nesenai išsiskyrusios poros, kurių emociniai ryšiai jau senai nutrūkę, dažnai su didele nuostaba sau pripažįsta, kad nori atsidurti šalia buvusio partnerio. Stiprūs ir ilgalaikiai ryšiai retai nutrūksta staigiai. Skyrybos - tai procesas, o ne įvykis.

Mylinčios poros išgyvena išsiskyrimą tuo skausmingiau, kuo stipresni ir santykiai truko ilgiau, taip pat mažiau alternatyvų (Simpson, 1987). Rojus Baumeister (Baumeister ir Wotman, 1992), savo nuostabai aptiko, kad per keletą mėnesių ar netgi metų, žmonės su skausmu prisimena apie tai, kad jie atstūmė kažkieno meilę, kad juos pačius atstūmė. Jų stresas kyla dėl kaltės, kad kažkas įskaudintas, ir nežinios kaip reikia elgtis su buvusiu mylimuoju. Sutuoktinių poroms skyrybos sietinos su kitais praradimais: šokiruoti tėvai ir draugai, ribojamos tėviškos teisės, jutimo, kad tu esi kaltas dėl skyrybų. Tačiau daugelis porų pasiryžta šiam žingsniui ir nutraukia šeimyninius ryšius. Tyrimai rodo, kad tai lydi pasekmės. Tirtos 328 sutuoktinių poros, dešimt kartų sustiprėjo depresijos simptomai (CPLeary ir kt., 1994).

Kai tarpusavio santykiai griūva, skyrybos ne vienintelė išeitis. Kerilas Razbalt (Rusbult ir kt., 1987) tyrė tris būdus leidžiančius išvengti skyrybų. Kai kurie žmonės yra lojalūs, pasyviai ir optimistiškai laukia santykių pagerėjimo. Problemos yra taip rimtos, kad apie jas kalbėti yra skaudu, o skyrybų rizika tokia didelė, kad lojalusis partneris kabinasi už šių santykių, tikėdamasis kad jausmai grįš. Kiti gi (dažniausiai vyrai) ramiai stebi kaip santykiai nuolat blogėja. Kai skausmingas nepasitenkinimas ignoruojamas, artėjantis emocinis išsiskyrimas neišvengiamas, kai partneriai mažiau kalbasi ir vis dažniau svarsto galimybę gyventi be vienas kito. Tretieji atvirai reikš savo nepasitenkinimą ir nerimą, imsis ryžtingų žingsnių kad santykius pagerinti: aptariant problemą, ieškant patarimo ir bandymais keistis. 7

Šeimos psichologija. (2012 m. Spalio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/seimos-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:05