Šeimos samprata


Sociologijos referatas. Įvadas. Šeima kaip socializacijos institutas. Šeimos samprata. Šeimų struktūros. Šeimos funkcijos. Santuokos alternatyvos. Šeima sociologijos teorijose. Šeima funkcionalizme. Šeima konfliktyvizme. Šeima simbolinės sąveikos teorijoje. Šeima socialinių mainų teorijoje. Šių dienų iššūkiai šeimoms. Smurtas ir prievarta šeimose. Nepilnos šeimos. Išvados.


Šeima - pirminis socializacijos institutas. Ji ugdo pirmąsias vertybes, sieja individą su kitais institutais. Įvairios sociologijos teorijos turėjo savo šeimos sampratą, tačiau kintant laikmečiui, keičiasi ir šeimos samprata, funkcijos, keičiasi ir pati šeima. Šiuolaikinis žmogus trokšta daugiau laisvės, todėl ryžtingiau skiriasi, nepavykus santuokai. Jis nori daugiau laiko ir pinigų skirti savo išsilavinimui, laisvalaikiui, todėl šeimose gimsta mažiau vaikų arba vaikų gimdymas atidedama vėlesniam laikui. Panašūs šeimos pokyčiai, kurie pastaruoju metu vyksta Lietuvoje, Vakarų šalyse jau vyko kelis dešimtmečius.

Darbo tikslas: paanalizuoti sociologinį požiūrį į šeimą.

Darbo uždaviniai:

paanalizuoti šeimą kaip socializacijos institutą;

apžvelgti šeimą sociologijos teorijose;

panagrinėti šių dienų iššūkius šeimoms.

A. Giddens (2005) šeimą apibrėžia kaip grupę asmenų, „<...> kuriuos tiesiogiai sieja giminystės ryšiai, o suaugusieji grupės nariai prisiima atsakomybę už vaikų globą.“ (Giddens 2005:171) Šis apibrėžimas labai konkretus, tačiau šeimos esmę taip pat atspindi. Truputį platesnis ir išsamesnis šeimos apibrėžimas pateikiamas V. Leonavičiaus (2003) knygoje „Sociologija“. Čia nurodoma tokia Klimo, Stankūnienės (1995) šeimos samprata: „Šeima yra socialinė grupė, kurią sieja santuokos, kraujo (giminystės) arba įvaikinimo ryšiai, patvirtinti įstatymine arba socialiai pripažinta tvarka. (Leonavičius 2003:233)

Apibendrinant įvairių autorių mintis, galima teigti, jog šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė. Tvirta šeima – tvirtos visuomenės pagrindas. Šeimoje vyksta pirminė socializacija ir ugdomos pirmosios vertybės.

Šeimos gali būti įvairios, tai priklauso nuo įvairių priežasčių – šalies, vyraujančių papročių, kultūros ir t.t. Ž. Advilonienė (2004) skiria tokias sąvokas šeimoms apibūdinti:

1. Pagal šeimos tipą gali būti nuklearinė arba išplėstinė šeima. Nuklearinė – tai tėvų ir vaikų šeima. Gali būti tik sutuoktiniai, gali – sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai). Išplėstinė – tai tėvai, vaikai ir giminės, gyvenantys drauge. Pastaroji kiek dažniau sutinkama Lietuvos kaimuose, tačiau tiek nuklearinė, tiek išplėstinė šeima Lietuvoje yra normalu.

2. Pagal vedybų formą gali būti endografinės vedybos (tai vedybos tarp asmenų, kilusių iš tos pačios socialinės grupės). Pas mus tai nėra labai ryškiai pastebima. Egzogaminės vedybos. Tai vedybos tarp asmenų, kilusių iš skirtingų socialinių sluoksnių. Taip pat pagal vedybų formą gali būti monogamija (vedybos tarp vieno vyro ir vienos moters) ir poligamija – vedybos tarp dviejų ir daugiau asmenų. Pastaroji dar skirstoma į poliginiją (vedybos tarp vieno vyro ir kelių moterų) ir poliandriją (vedybos tarp vienos moters ir kelių vyrų). Pas mus poligamija draudžiama.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2137 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Šeimos samprata
    10 - 6 balsai (-ų)
Šeimos samprata. (2015 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/seimos-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:31