Senatvė ir mirtis


Nervų sistemos pokyčiai senatvėje. Senatviniai organizmo pokyčiai. Senatve referatas. Skaidres apie senatve. Organizmo pokyciai senatveje. Referatai mirtis. Kraujotakos pokyciai senatveje. Senatviniai nervu sistemos pokyciai. Senatve referatai. Pokyčiai senatveje.

Biologijos referatas. Senatvė. Senimo hipotezės. Senatviniai organizmo pokyčiai. Kūno dangos pokyčiai senatvėje. Skeleto ir raumenų pokyčiai senatvėje. Nervų sistemos pokyčiai senatvėje. Jutimo organų pokyčiai senatvėje. Vidaus sekrecijos sistemos pokyčiai senatvėje. Kraujotakos sistemos pokyčiai senatvėje. Virškinimo sistemos pokyčiai senatvėje. Inkstų ir šlapimtakių pokyčiai senatvėje. Mirtis.


Laisvieji radikalai. Daugelis fiziologinių organizmo reiškinių vyksta būtent ląstelių lygyje. Senimas ne išimtis. Vienas svarbių senimo sudedamųjų dalių yra laisvųjų radikalų daroma žala. Metabolizmo metu mitochondrijose, elektronų transporto grandinės gale, susidaro superoksidiniai radikalai , kuriuos fermentas superoksid-dismutazė verčia vandenilio peroksidu, o šį sparčiai ardo peroksisomų fermentas katalazė.

Ląstelėms senstant superoksid-dismutazės ir katalazės gaminama mažiau, ir ląstelėse padidėja superoksidinio jono ir vandenilio peroksido koncentracija. Jie yra chemiškai aktyvūs ir sukelia šalutines, kenksmingas reakcijas. Pavyzdžiui, nesotieji membranų fosfolipidai skyla, o tie skilimo produktai pažeidžia kitus fosfolipidus, baltymus, nukleino rūgštis, trukdo normalią ląstelės veiklą.

Radikalai susiuva makromolekules, ir susidaro spalvoti dariniai, vadinami senatvės pigmentais. Dažnai tai lipofuscinas, kuris kaupiasi senstančių ląstelių lizosomose. Lipofuscino ypač labai daug ilgaamžių aktyvių ląstelių - širdies raumens bei nervinių - lizosomose. Lipofuscino telkiniai - tai ląstelinis senatvės požymis.

Laisvuosius radikalus pažaboja antioksidantai - vitaminai C ir E. Jei maiste jų nepakanka, senimas gali paspartėti. Tačiau per dideli antioksidantų kiekiai irgi kenksmingi, jie taip pat gali paspartinti senimą.

DNR mutacijos. Dalinantis ląstelėms kiekvieną kartą dvigubinama DNR, kopijuojami genai. Nors ląstelės turi specialius fermentus, kurie mažina dvigubinimo klaidų kiekį, tačiau jos po truputį vis kaupiasi. Tad vis tolesnės ląstelių kartos turi vis daugiau pažeistų genų, pagal kuriuos gaminami netinkami fermentai ir kiti baltymai. Nesidalijančiose ląstelėse genai taip pat pažeidžiami.

Genetinis mirties laikrodis. Organizmo senimą paleidžia specialus genetinis valdantis mechanizmas. Pavyzdžiu gali būti žilstantys plaukai (jie nėra žalingi organizmui), moterų menopauzė.

Ribotas ląstelių kartų skaičius. Daugiau kaip prieš 20 metų Polas Murhedas ir Leonardas Heiflikas (Paul Moorhead, Leonard Hayflick) nustatė, kad ląstelės gali dalintis ribotą skaičių kartų. Žmogaus embriono fibroblastai dalinasi apie 40 kartų, o suaugusio žmogaus - 14-29 kartus. Vienos ląstelės, pasiekusios genetinę dalinimųsi ribą, miršta. Kitos (neuronai, raumenų skaidulos) gali gyventi ilgai, bet jau nebegali dalintis. Žūstančias ląsteles pakeičia kitos, kurios dar gali dalinti. Tačiau eina laikas, ir galinčių pakeisti ląstelių vis mažiau ir mažiau. Ir kažkada jų ima trūkti...

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (1890 žodžių)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 79 KB
  • Senatvė ir mirtis
    8 - 2 balsai (-ų)
Senatvė ir mirtis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/senatve-ir-mirtis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:04