Senėjimo teorijos


Slaugos aprašymas. Senėjimo teorijos. Vyresnis amžius. Sveiko senėjimo samprata. Senatvė ir senėjimas. Biologinės senėjimo teorijos. Stochastinės senėjimo teorijos. Nestochastinės senėjimo teorijos. Kitos senėjimo teorijos. Socialinės gerontologijos teorijos. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos.


Vyresnis amžius – tai 60 metų riba Pasaulio Senėjimo asamblėjos siūlymu laikoma demografiniu senumo kriterijumi (iki 60 m. – vidutinis amžius, nuo 60 m. – vyresnis amžius) (Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras, 2010).

Senatvė ir senėjimas. Žmogaus senėjimas neturėtų būti suprantamas kaip vienas procesas, iš tiesų – tai sudėtingas kompleksinis procesas, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, kuriuos kiekvienas žmogus patiria skirtingais ir subtiliais būdais (Atchley, 1997).

Yra daugybė galimų būdų teorizuoti senatvę ir senėjimo procesus. Vienos teorijos pabrėžia neigiamus, kitos, tuo tarpu, teigiamus senėjimo aspektus.

Pirmuoju atveju pabrėžiami senatvėje patirimas silpnėjimas, ligos, skurdas, vienišumas, poreikis globai ir slaugai, savarankiškumo praradimas.

Tuo tarpu antrasis požiūris pabrėžia galimybę valdyti senėjimo procesą, o tai gali būti įvardinama, kaip „sėkmingas senėjimas“.(Wray, 2003).

Tačiau abu požiūriai į senatvę ir senėjimą gali būti pavadinti stereotipiškais, pernelyg supaprastintais ir neatspindinčiais tikrojo senėjimo „veido“ (Gubrium, Holstein, 2000). Kadangi pagrindinis dėmesys yra kreipiamas į individualų senėjimą bei senėjimo, kaip problemos traktavimą.

Liguistumas, išėjimas į pensiją, skurdas, patiriama socialinė izoliacija yra pristatomi tarsi senėjimo faktai. Vyresnio amžiaus asmenys turi prisitaikyti prie šių senatvės „pasekmių“, o iš to kyla „prisitaikymo“, „pasitenkinimo gyvenimu“ konceptai bei „išsipareigojimo“ bei „aktyvumo“ teorijos (Oldman, 2003).

Toks požiūris pabrėžia asmens priklausomybės nuo kitų didėjimą senatvėje. Oldman (2003) įvardino tokį požiūrį kaip medicininį modelį, kuriame senyvi žmonės traktuojami kaip nepajėgūs, kadangi asmens gyvenime vykstantys pokyčiai yra tapatinami ir susiejami su kasdieniniame gyvenime kylančiais sunkumais, kurie veda prie silpnėjimo, susirgimo tam tikromis ligomis (pavyzdžiui Alzheimerio liga ar demencija, psichinės sveikatos problemų) neįgalumo ir daugelio kitų sunkumų.

Jau kuris laikas mokslininkai pastebi vykstant spartų gyventojų biologinės senatvės nutolinimą, sąlygojamą suaugusiojo sveikatingo amžiaus tarpsnio pailgėjimo, t. y. vis daugiau vyresnio amžiaužmonių sveikata yra geresnė nei buvo to paties amžiaus gyventojų prieš keletą dešimtmečių. O aukštesnis sveikatos potencialas, sukauptas brandžiame amžiuje, suteikia galimybių ilgiau mėgautis sveiku gyvenimu ir vyresniame amžiuje.

Vienas svarbiausių sveiko senėjimo veiksnių, Europos šalių vykdytame projekte „Sveikas senėjimas“ (2007), išskiriami pagyvenusio žmogaus gebėjimai, tikslai ir aplinka. Sėkmingam senėjimui čia svarbus šių trijų veiksnių adekvatumas, t. y. atitikimas tarp to ką žmogus gali, ko nori ir ką įmanoma įgyvendinti. Šią senėjimo sampratą papildo Kanopienės ir Mikulionienės (2006) išsakyta nuomonė, kad vienas pamatinių iššūkių kylančių senėjančiai visuomenei yra žmonių lūkesčių subalansavimas, apimantis sąnaudų skirtų senėjimo pasekmių įveikimui, mažinimą ir ilgesnės gyvenimo trukmės, teikiančios asmeninę bei visuomeninę naudą didinimą.

  • Slauga Aprašymai
  • 2015 m.
  • 6 puslapiai (2758 žodžiai)
  • Slaugos aprašymai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Senėjimo teorijos
    10 - 8 balsai (-ų)
Senėjimo teorijos. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/senejimo-teorijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:08