Senieji tikėjimai


Tikybos referatas.

Įvadas. Fetišizmas. Totemizmas. Animizmas. Religiniai kultai. Agrarinis kultas. Iniciacijos ir slaptųjų sąjungų kultas. Genties vado, globėjo kultas. Nagualizmas. Protėvių kultas. Išvados. Naudota literatūra.


Paprasčiausia religinių vaizdinių forma buvo fetišizmas (iš portugalų k. žodžio „ feitico“ – padarytas daiktas, amuletas) – negyvų daiktų, kuriems buvo teikiama antgamtinių savybių, garbinimas. Gamtoje aptiktus arba pačių pasigamintus daiktus, kuriuos pirmykštis žmogus tikėjo turint ne tik natūralinių jutiminių, bet ir antgamtinių savybių, įprasta vadinti – fetišais.

“Fetišo” sąvoką vieni pirmųjų pradėjo vartoti portugalai, vadinami juo šventųjų relikvijas, stebuklingus rožančius, apskritai talismanus. XVIIIa. Mokslininkai nevienodai apibūdindavo fetišizmą. Vieni tai laikė tiesioginį daiktų garbinimą ir priskyrimą jiems neįprastų savybių, kiti – daiktuose slypinčių ar su jais susijusių dvasių garbinimą. Galima sakyti, kad yra išskiriamos tarsi dvi fetišizmo stadijos. Antroji yra tarsi savotiška fetišizmo ir animizmo sandūra.

Fetišizmas buvo labai susijęs su jausmais, su troškimu ką nors turėti ir patenkinti savo poreikius arba, priešingai, išvegti nelaimės, nesėkmės. Fetišai plačiąja prasme buvo natūralus daiktai, dažnai neįprastos, keistos išvaizdos, tai įvairiausi akmenys, uolos, upės, medžiai ar jų gabalai, augalai, gyvūnai bei žmogaus pagaminti daiktai(įrankiai, ginklai, papuošalai, drabužiai, statulos, vėliau – dvasių, dievų stabai). Fetišai būdavo netik į žmogų ar gyvūną panašūs, bet ir į kitus įvairius, ką nors priminančius(pavyzdžiui samanos, primenančios vilną, ochre – kraują ir pan.) ar šiaip kuo nors išsiskiriančius daiktus. Fetišinio akmens garbinimo liekanų randama Prancūzijoje, Italijoje, Britanijoje, Škotijoje, Skandinavijos pusiasalyje ir t.t. Labai dideli arba nepaprastos išvaizdos akmenys patraukdavo senovės lietuvių bei prūsų dėmesį ir tapdavo kulto objektais.

Itin nepaprastų, paslaptingų savybių pirmykštis žmogus aptikdavo nuodinguose augaluose bei gyvūnuose. Kai kurie augalai, padėti ant palapinės stogo ar kitoje vietoje, apnuodydavo ar apsvaigindavo net jų nepalietusį žmogų. Tuomet jie žmogui tapdavo fetišais.

Fetišizmas buvo plačiai paplitęs visuose žemynuose, labiausiai Austalijoje ir Afrikoje, Vakarų Afrika netgi gali būti vadinama fetišų šalimi.

Senovės lietuviai nepaprasta fetišine ir magine jėga laikė ugnį, galiausiai tapusia dvasia, dievybe (Gabija), ir dūmus, ypatingai deginant tam tikrus augalus – kadugius, žilvičius ir kt. Taip pat garbino ir vandenį.

Fetišizmas yra susijęs su gamtos sugyvinimu(animatizmu) ir animizmu. Su gamtos sugyvinimu jį sieja nepaprastų maginių galių tapatinimas betarpiškai su materialiu daiktu pradiniame jo raidos etape, o su animizmu – vėliau atsiradęs tikėjimas, kad daiktuose bei reiškiniuose glūdislaptingos jėgos ir per jas materialus daiktasar reiškinys darosi galingas. Todėl fetišizmą galima laikyti tarsi pereinamąja stadija iš animatizmo į animizmą.

Vėliau fetišistai ėmė tikėti, kaddaiktuose, ypač žmogaus pagamintuose, glūdi arba iš šalies juos valdo paslaptinga jėga.

Indai, actekai ir kai kurios kitos tautos garbino ne pačius stabus, o juose ar už jų einančią dvasią, ir aukodavo jai, o ne pačiam stabui.

  • Tikyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2694 žodžiai)
  • Universitetas
  • Tikybos referatai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Senieji tikėjimai
    10 - 9 balsai (-ų)
Senieji tikėjimai. (2016 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/senieji-tikejimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:20