Seno ir pagyvenusio žmogaus slauga


Slaugos kursinis darbas. Įvadas. Senų žmonių slauga. Slaugos poreikio atsiradimo priežastys senstančio žmogaus gyvenime. Senyvo žmogaus slauga namuose. Pagrindiniai senstančių žmonių slaugos trūkumai. Pagyvenusių žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, slauga Senyvų žmonių, kamuojamų miego sutrikimų, slauga. Depresija ir slauga. Pagalba senstančiam žmogui, kuris serga demencija. Slaugytojo vaidmuo gerontopsichiatrinėje slaugoje. Senyvo amžiaus žmonių reabilitacija. Kineziterapijos svarba senstančiųjų žmonių reabilitacijoje. Pagyvenusių žmonių ergoterapijos ypatumai. Psichologinė reabilitacija. Reabilitacijos komanda. Pagyvenusio ir seno žmogaus tyrimas. Išvados. Literatūra. Įvadas.


Slaugos pobūdis priklauso nuo žmogaus galimybių patenkinti savo pagrindinius poreikius, nuo jo artimųjų noro suteikti pagalbą, nuo to kokios pagalbos jam reikia.

Vyresnis amžius yprastai suvokiamas kaip pažeidžiamas gyvenimo tarpsnis, o vyresnio amžiaus gyventojai atitinkamai suvokiami kaip grupė, kuriai reikalinga socialinė pagalba. Senatvėje žmogui tenka išgyventi daug emocinių krizių. Emocinės krizės pavyzdys gali būti našlystė.

Tiesa, sergantys žmonės ne visada jaučiasi sunkūs ligoniai ir negalvoja, kad jiems reikalinga slauga ir globa: tuo įsitikino Hausas (Hauss) ir Lindneris, nuodugniai ištyrę 570 vyresnių kaip 65 metai pacientų, kurie laikė save sveikais ir darbingais. Tyrėjai nustatė, jog per tris ketvirtadalius tų žmonių serga kraujotakos ligomis, beveik du trečdaliai – sąnarių ligomis ir dar tiek pat – kvėpavimo organų ligomis. Maždaug trečdaliui buvo sutrikusi medžiagų apykaita dėl diabeto, po ketvirtadalį turėjo nesveikus inkstus ir šlapimtakius arba ligotas kepenis ir tulžies takus. Penktadaliui tiriamųjų nustatyti galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.

Nors pagyvenę žmonės ir nemano, jog yra ligoniai, tačiau anot Barden (2004) seni žmonės neretai kenčia nuo keturių ar net penkių ligų tuo pačiu metu. Dažniausiai viena kitą lydi tokios ligos: nervų sistemos ir smegenų ligos, regėjimo sutrikimai, kurtumas, sąnarių ligos, širdies veiklos sutrikimai ir padidėjęs kraujospūdis, kraujagyslių ligos bei medžiagų apykaitos sutrikimai. Dėl tos priežasties ir negalavimai senyvame amžiuje yra labai įvairūs.

Galima teigti, jog dažniausiai slaugos poreikis atsiranda tada, kai senyvo amžiaus žmogus suserga tam tikra liga arba tampa neįgalus. Liga ar neįgalumas tampa rimta kliūtimi pačiam patenkinti pagrindinius fiziologinius, socialinius ir psichologinius poreikius.

Pagyvenusiems žmonėms, kurie dėl savo amžiaus ar ligos nebesugeba patenkinti pagrindinių savo poreikių reikalinga ilgalaikė slauga. Geriausiai pasirūpinti senu žmogumi gali jo šeima, slaugydama jį namuose.

Dažnai slaugomi senyvo amžiaus žmonės nesulaukia tokios pagalbos, kokios jiems reikia. Taip nutinka dėl to, kad mūsų visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog įvairūs sveikatos sutrikimai, kurie būdingi senstantiems žmonėms, yra natūralus senėjimo reiškinys. Egzistuoja ir toks požiūris, kad diagnozuoti šiuos sutrikimus nėra prasmės.

Didžiausia problema yra ta, kad geriatrinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų trūksta, jas teikiančių įstaigų tinklas turėtų būti plečiamas, turi būti rengiama daugiau geriatrinės slaugos spesialistų. Nekvalifikuoti slaugos darbuotojai neturi žinių ne tik apie žmonių anatomiją, bet ir apie psichologiją. Tai apsunkina slaugomojo ir slaugytojo bendravimą, kadangi žmogui senstant keičiasi ne tik fiziniai, bet ir protiniai sugebejimai, jo požiūris į išorinį pasaulį bei jo vertinimas, todėl neišmanant senyvui amžiui būdingų charakterio bruožų gali kilti konfliktų tarp slaugytojo ir slaugomojo.

Kita problema yra ta, kad daugelis slaugytojų dirba be motyvacijos ir pašaukimo. „Tokie darbuotojai nesukuria šiltos aplinkos, nuoširdžių santykių, kurių itin reikia senyvam žmogui“ (Lapkauskienė, 2003).

Slaugos kokybę neigiamai veikia ir dideli darbo krūviai, nedideli atlyginimai, nepakankamas slaugos personalo skaičius. Slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose trūksta funkcinių lovų, vaikštynių.

Daugelio tyrimų metu buvo patvirtinta, kad senam žmogui geriausia namuose, kur jam miela atmosfera, o ne ligoninėje. Pasak Steponavičienės (2003) norint, jog slauga būtų užtikrinta jo paties namuose, valdžiai reikėtų reguliavimais netrukdyti rinkoje plisti paslaugoms , reikalingų slaugant pagyvenusius žmones namuose – slaugės budėjimas, procedūros, konsultacijos telefonu. Ta kryptimi sveikatos politika dar nesuka.

  • Slauga Kursiniai darbai
  • 2014 m.
  • 33 puslapiai (8609 žodžiai)
  • Universitetas
  • Slaugos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 66 KB
  • Seno ir pagyvenusio žmogaus slauga
    10 - 4 balsai (-ų)
Seno ir pagyvenusio žmogaus slauga. (2014 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/seno-ir-pagyvenusio-zmogaus-slauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:20