Senoji literatūra egzaminas


Lietuvių konspektas. Martyno mažvydo pirmtakai abraomas kulvietis. Stanislovas rapolionis. Jurgis zablockis. Martynas mažvydas. katekizmas. Mikalojus daukša. Merelis petkevičius. Jokūbas morkūnas. Konstantinas sirvydas. Saliamonas mozerka slavočinskis. Knyga nobažnystės krikščioniškos steponas jaugelis telega. Danielius kleinas (+ merkelis švoba ). Markelis švoba. Mykolas olševskis alšauskas. Jonas šulcas. Pilypas ir povilas ruigiai. Jonas vislicietis. Mikalojus Husovianas. Mykolas lietuvis. Petras roizijus. Adomas Šrėteris. Augustinas Rotundas. Motiejus Strijkovskis. Andrius volanas. Jonas Radvanas. Motiejus kazimieras sarbievijus. Albertas vijūkas kojalavičius kojalavičius vijūkas.


ABRAOMAS KULVIETIS - Kilęs iš bajorų giminės, domėjosi senovės kalbomis (lotynų, graikų, hebrajų), studijavo Aristotelį. 15amžiuje Vilniuje įsteigė aukštesniąją mokyklą, kurioje buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių kalbų, buvo skelbiamos reformacijos idėjos. Skleidsdamas reformatų pažiūras užsitraukė katalikų nemalonę. Jis buvo pirmasis universisteto graikų kalbos profesorius. Buvo įžymiausias to meto vyras, turėjo ryšių su garsiais pasaulio mokslininkais. Mylėjo tėvynę. parašė „tikėjimo išpažinimą“ Karaliaučiuje, skirtą karalienei Bonai. jame rašė apie tai, kaip jam skaudu, kad išsimokslinę lietuviai dėl savo pažiūrų yra persekiojami ir turi dirbti svetimose šalyse, ir prašė, kad karalienė sudarytų sąlygas dirbti savame krašte. Turėjo didelių užmojų : norėjo daug ką išversti į lietuvių kalbą, buvo išvertęs nemažai psalmių, pats nieko neišspausdino. Mažvydo giesmyne yra jo versta giesmė - pagarbintas buki ir pačesnavotas.

STANISLOVAS RAPOLIONIS - Kilęs iš bajorų. Perėjo į reformatų pusę ir tapo protestantu. Buvo pirmasis teologijos profesorius Karaliaučiaus universitete. Globojo lietuvius, buvo išsimokslinęs, iškalbus ir įtakingas. gerai mokėjo senąją hebrajų kalbą, graikų, lotynų ir lenkų kalbas. Mažai ką parašė. karaliaučiuje išspausdino „disputas apie bažnyčią“, kur smarkiai puolami katalikų dvasininkai. Norėjo versti į lietuvių kalbą bibliją. Vertė giesmes. Prisidėjo prie mažvydo katekizmo išleidimo. Viena jo giesmių yra Katekizme. parašė pirmąją lietuvių evangelikų giesmę.

JURGIS ZABLOCKIS - lietuvių giesmių vertėjas. Lietuvių Raštijos pradininkas. Buvo artimas Kulviečio draugas taip pat iš Bajorų kilęs. Kilo iš Baltarusijos. Gimė 1510 metais. Parašė veikalą, kuris yra išlikęs Martyno Mažvydo katekizme - vadinasi „Litanija“. Savo veikla sudarė palankias salygas pirmąjai Lietuviškai knygai pasirodyti.

MERELIS PETKEVIČIUS - buvo Vln žemės teismo raštininkas, kilęs iš senos vidutiniųjų bajorų giminės. Buvo uolus reformatas, karšto temperamento, 1598m. Savo spaustuvėje ir savo lėšomis, išleido lenkiška-lietuviška katekizmą. Nkg.buvo panaši į Mažvydo katekizmą, tč pats katekizmas joje užėmė tik tai dalį. Toliau eina maldos giesmės psalmės. Tekstas išspausdintas dviem kalbomis (viena šalia kitos), kairėje lenkų k. O dešinėje lietuvių k. Nerūpėjo jam LT kalbos grynumas, ir gražumas, vertė pažodžiui viską, todėl tekste beveik puse lenkiškų žodžių. Manoma, kad tai buvo dėl to, kad jis nesuprato reikšmės. Taigi tai pirmoji Lietuviška Reformatų Kalvinistų kng. Kuri buvo žingsnis atgal. Tč. Net ir šiame katekizme, daug gražių lietuviškų ždž. Ir pasakymų. Neblogai išverstos kai kurios psalmės.

JOKŪBAS MORKŪNAS - POSTILA LIETUVIŠKA. Pasirodžiusi 1600m tai atrasis reformatų leidinys LDK. Pačioje knygoje, niekur neparašyta kad vertė Morkūnas, tdl daug kas, galvoja kad vertė Petkevičius. Kartais postilė vadinama anonimiškai – 1600m. Postile. Postilė versta iš lenkų reformato M. Rėjaus postilės 5ojo leidimo. Pažymėta, kad išleido Jokūbas Morkūnas. Postinė taip pat versta pažodžiui ar net paraidžiui, vetimas pilnas polonizmo. Taip pradėtas formuoti, lietuvių raštijoje, religinis žargonas. Po šios pastilės, apie 50 metų nepasirodė joks reformatų leidinys.

SALIAMONAS MOZERKA SLAVOČINSKIS - Jam priskiriamas, pirmasis giesmynas LDK, išleistas 1646m. Slavičinskis pažymėtas, knygos autoriumi tituliniame giesmyno puslapyje. Juo save laiko ir pratarmėje, tačiau linkstama tuo abėjoti. Tais pačiais metais, išėjo ir kitas leidinys jo pavarde, „Sveikinimas žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui“. Klebonavo, Gražiuose, Šiauliuose, taip pat ir Latvijoje, tč.nepasižymėjo ramiu gyvenimu : mėgdavo išgerti, peštis vylynėtis. Tdl nepanašu, kad būdamas toks, jis būtų parašęs tokį reikšmingą giesmyną. Giesmyno pasirodymas buvo reikšmingas faktas to meto literatūriniame gyvenime. Juo buvo pratestas, Daugšos ir Sirvydo pradėtas darbas. /giesmyne buvo patobulinta LT literatūrinė kalba, vertimo menas, poetinė kalba ir eilėdara. Giesmyno kalbos pagrindas buvo žemaičių tarmė, bet buvo ir kitų tarmių ypatybių. Giesmyno kalba turi archainį atspalvį, kurį teikė nevartojamos formos. Rėmėsi Sirvydo žodynu, tai matoma iš naujadarų. Nevengia svetymybių, vartoja jas kartu (lygiagrečiai) su kitais žodžiais,. Giesmynas yra gana žodingas. Daugiausia dėmesio skiriama leksikai, tuo tarpu sintakses paisoma nelabai smarkiai, nebijoma lenkiškų žodžių, pasiduodama lotynų kalbos įtakai ir panašiai. Dažnai nesilaikoma įprastos žodžių tvarkos. Giesmyne pasiekta nauja vertimo pakopa tai buvo pirmasis žmogus, kuris kokybiškai vertė veikalą. Giesmynas svarus ir eilėdaros atžvilgiu. Pasireiškia silabiškumo kombinacijos.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (7281 žodis)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 75 KB
  • Senoji literatūra egzaminas
    10 - 10 balsai (-ų)
Senoji literatūra egzaminas. (2015 m. Lapkričio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/senoji-literatura-egzaminas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:54