Senovės civilizacijos


Senoves indijos laimejimai. Senoves indijos civilizacijos pasiekimai. Senosios civilizacijos. Senoves indijos civilizacijos svarba europai. Istorija 11 klasei helenines civilizacijos graiku laikotarpis. Helenines. Senoves indijos civilizacijos laimejimai. Www.mokslas.lt apie indo civilizacija skaidres. Senoves istorija skaidres. Senovės civilizacijų laikotarpiai.

Istorijos referatas. Įvadas į senovės civilizacijų istoriją. Egipto civilizacija. Šumero–Akado civilizacija. Babilono civilizacija. Sirijos civilizacija. Egėjo civilizacija. Hetitų civilizacija. Iranas ir jo vieta senovėje. Indo civilizacija. Senoji Kinijos civilizacija. Heleninė civilizacija. Romėniškasis heleninės civilizacijos laikotarpis.


Istoriją neretai įprasta laikyti datų ir įvykių, ypač karų, nesibaigiančia virtine. Tokia ji dažnam tik kvaršina galvą ir palieka blogus prisiminimus. Prasmingesnė yra istorija kaip sintezė, kuri tiria bendrą žmonijos gyvenimo vyksmą, jo evoliuciją ir pagal tai vertina įvairius įvykius. Yra nemaža visuotinės istorijos vyksmo schemų. Viena jų – formacinis pasaulio supratimas ir aiškinimas. Tai marksistinė, istorinio materializmo pažiūrom grįsta teorija, visuomenės raidos pagrindu laikanti ekonomiką (bazę), o raidos varikliu – klasių (socialine) kovą, kuri atmeta praeitį, o pirmenybę teikia ateičiai. Tačiau istorijos raida nėra nuosekli, tolygi. Atvirkščiai, joje netikėtai atsiradusios civilizacijos greitai suklestėdavo ir netrukus žlugdavo. Kuo daugiau mokslininkai sužino apie įvairių civilizacijų, tautų praeitį, tuo labiau įsitikina nuoseklios, nuolat kylančios istorijos raidos schemos ydingumu. Tik didžiausi užsispyrėliai visus visuotinės istorijos reiškinius stengiasi sutalpinti į vieną schemą, aiškinti objektyviais rutuliojimosi dėsniais bei dėsningumais. Mokslininkai jau seniai diskutuoja apie skirtingus rytų ir vakarų raidos kelius, ardo penkianarę visuomenės ekonominių formacijų schemą. Devinto dešimtmečio pabaigos ir paskutiniojo dešimtmečio pradžios pasaulio įvykiai sukėlė nemaža abejonių ir aukščiausia formacija – komunizmu.

Darnios pasaulio raidos teorija, atrodo, griūva kaip kortų namelis. Darosi vis patrauklesnė civilizacijų teorija, kuri remiasi kiek kitais kriterijais: vertina visuomenių kilmę, jų augimo sąlygas, žlugimo priežastis. Jokios tautos gyvenimas negali būti nagrinėjamas izoliuotai. Daugelio jų praeitis painiai susiraizgiusi. Tų ryšių nebūtinai būta tiesioginių ir nėra reikalo jų ieškoti. Svarbu išryškinti sąlygas, iš kurių vienos formuoja bendrą tautų gyvenimdaiktavardis civilitas lotynų kalba reiškia piliečio teigiamų bruožų – išsiauklėjimo, išsimokslinimo ir pan. – visumą. Civilizacinį požiūrį į istorijos procesą formavo n. Danilevskis, o. Špengleris, m. Vėberis, a. Toinbis, p. Sorokinas, m. Zingeris, l. Diumonas ir daugelis kitų mąstytojų. Ne visi jie vienodai suprato pačią civilizacijos sąvoką. Ji skirtingai aiškinama ir šiais laikais. Pirmieji ją įvedė prancūzai — švietėjas mirabo ir istorikas gizo. Beje, gizo civilizacijos idėją taikė tik europai, todėl žodžiai civilizuotas ir europinis ilgą laiką buvo iš esmės tapatūs.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 32 puslapiai (13820 žodžių)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 61 KB
  • Senovės civilizacijos
    8 - 1 balsai (-ų)
Senovės civilizacijos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/senoves-civilizacijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:26