Senovės Graikija referatas


Istorijos referatas. Įvadas. Mikėnų Graikija. Graikų Tamsieji Amžiai. Senovės Graikų Menas. A. Archajinis laikotarpis. B. Klasikinis laikotarpis. C. Helenistinis laikotarpis. Senovės Graikų architektūra. Senovės Graikų skulptūra. Senovės Graikų plastika. Senovės Graikų religija. Literatūra.


Vidinio šventyklos plano dalis išskyrus kolonadą, bendrai vadinama naosu, arba cele. Šį planą sudaro portikas arba pronaosas, paprastai atviras ir su antais – stačiakampio plano piliastrais, išsikišusiais abiejuose šonuose. Pronaosas atrodo tarsi atkartotas už navos – ten yra opistodomas, patalpa su atskiru įėjimu. Celės arba naoso erdvė gali būti padalyta: įrengiama vidinė patalpa su tiesioginiu įėjimu – aditonas.

Viešoje vietoje skulptūros funkcija negali būti grynai estetinė arba grynai dekoratyvinė. Tai pasakytina ir apie šventyklų puošyba, kurioje vaizduojama dievų pergalė prieš titanus ir gigantus ar praeities herojų pergalės prieš kentaurus ir amazones. Šis menas nepalieka piliečio abejingo, juk negalima žiūrėti į centrinės aikstės – agaroros – paminklus kaip į paprastą miesto – polio – puošybos elementą: šios skulptūros vaizduoja miesto įkūrėjus ar mitinius herojus; miesto globėjų atvaizdai dažnai taip pat stovi miesto centre – agoroje. Pavyzdžiui , atėnuose galėjai rasti dešimtis Atikos genčių herojų statulas, dvylikos dievų aukurą, be to, stelų, skirtų pagerbtižmonėm, labai nusipelniusiems tėvynei. Oratorius Likurgas taip pat primena, kad „kitų miestų aikštėse pastatytos atletų nugalėtojų statulos, o Atėnuose stovi puikių karvedžių ur tironų žudikų statulos“. Partenonas buvo pastatytas didžiulei chrizoelefantinei Atėnės skulptūrai įkurdinti; šis pavyzdys rodo, koks „politizuotas“ buvo graikų menas. Monumentą puošia feidijo bei jo dirbtuvės darbo skulptūros. Virš celę supančios kolonados driekiasi 160 metrų ilgio frizas. Jis primena milžinišką votų reljefą, kuriame idealiai pavaizduota atėniečių procesija, per Panatėnajų šventę, traukianti Akropolio link.

Daugelis civilinių ir religinių pamiklų labiau ideologiniai nei estetiniai. Kasmetinėje gedulingoje kalboje karo aukoms pagerbti strategas lygina žuvusiuosius su epopėjų herojais, taigi archaikos ir klasikos epochoje daugiausia kuriama statulų epine ir motologine tema. Todėl kovos su amazonėmis vaizduojamos dažniau nei kautynės su persais.

Ir tik nuo IV amžiaus, atsiradus portero \anrui, labiau parūpo perteikti įžimiųjų politikos žmonių tapatybę.

Monetų kalybam glaudžiai susijusi su monetas kaldinančia valstybės valdzia, idin persiėmusi religine bei politine idealogija, Dauguma archaikos monetų vaizduoja miesto dievus. Bet nuo Aleksando įpėdinių laikų, nuo III amžiaus pr. Kr., juose pasirodo Makedonijos imperijos įkūrėjo portertas, turintis herojaus bruožu.

  • Istorija Referatai
  • 2013 m.
  • 16 puslapių (4434 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 5239 KB
  • Senovės Graikija referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Senovės Graikija referatas. (2013 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/senoves-graikija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:02