Senovės mesopotamijos menas


Mesopotamijos daile. Mesopotamija menas. Mesopotamijos architektura. Mesopotamijos kultura. Mesopotamija architektura. Dantirastis. Mesopotamijos meno bruozai. Mesopotamijos tapyba. Arka mesopotamija. Mesopotamijos menas bruozai.

Istorijos referatas. Ankstyviausios pasaulio civilizacijos gimė artimuosiuose rytuose, derlinguose tigro ir eufrato upių slėniuose, dabartiniame irake su sostine bagdadu, susiformavo pasaulinės kultūros židinys, graikų vadintas mesopotamija. Jos gyventojai gyveno miestuose, statė milžiniškas šventyklas ir mokėjo rašyti.


Pagrindinis mesopotamijos tautų kultūros pažinimo šaltinis yra dantiraščiu parašyti įvairios paskirties religiniai, epiniai, poetiniai, moksliniai tekstai, valstybiniai.

Dokumentai bei išlikę dailės kūriniai. Itin aukštą lygį šumerų civilizacijoje pasiekė inžinerinė mintis, astronomija, matematika, medicina, literatūra, muzika, vaizduojamoji dailė.

Mesopotamijos architektūra dėl nuolatinių karų buvo tvirtovių architektūra. Sutiprinti vartai su sunkiu portalu, kolonomis sutvirtinti jų rėmai ir bronzinės durys yra babiliono išradimas. Iš ten atkeliavo ir abipus durų stovintys bronziniai liūtai. Mesopotamijoje sukurtos ir kitos architektūros formos. Tai bokštai, kupolai, architektinė arka ir sklliautai. Pirmiausiai atsirado vadinamasis netikrasis skliautas, kai kiekvienas klojinio sluoksnis šiek tiek prasikiša pro apatinį, kol viršuje skylė užsidaro, paskui ir tikrasis skliautas , kai akmenys laikomi paties skliauto įtempimo. Mesopotamijoje namai statyti iš molio arba iš degtų plytų, nes akmenų buvo sunku gauti. Miesto centre stovėjo šventykla – zikuratas.

Geriausiai išlikusi dailės dalis – gliptika. Ji atskleidžia, kad ankstyvoji šumerų meninė kultūra glaudžiai susijusi su mitais, totemine ir ritualine kultūra. Pasaulio valdovais šumerų mitologijoje skelbiami antropomorfiniai dievai. Reikšmingiausi yra dievų panteono valdovas enlilis, dangaus valdovė, vaisingumo, meilės ir karo deivė inana, saulės dievas utu ir kiti.

Svarbiausia senųjų civilizacijų menininko savybė yra kanoninių taisyklių pažinimas ir sugebėjimas jomis remtis, o ne originalumas ar individualumas. Susiformuoja savitas šumerų estetinis žmogaus figūros vaizdavimo kanonas, sutinkamas gliptikos ir menkai išlikusiuose reljefinės ir apvaliosios-visatūrės skulptūros kūriniuose. Juose žmogaus nosis vaizduojamas iš profilio, akis – iš priekio, o kojos – iš šono. Žmogaus kūnas vaizduojamas ne toks, koks turi būti pagal griežtų kanono reikalavimų apibrėžtos dailės tradicijas. Kalnai, medžiai, vandens bangos gliptikoje ir reljefuose vaizduojamos sąlygiškai, atsižvelgianti į simetrijos ir ritmo santykius.

Daugelis šumerų valstybėje susiformavusių estetinių pažiūrų, meno kanonų bei stilistinių bruožų tik nežymiai pakitę išliko babiloniečių.

Kultūroje. Kiekvienas didesnis babilono valstybės miestas turėjo savo zikuratą. Babilonijos valdovai zikuratus.

Babilonijos valdovai zikuratus statydindavo ne sau, o maldininkams, kurie plūsdavo čia su dovanomis dievui. Zikuratai nuolat būdavo atstatomi ir vėl išpuošiami.

  • Istorija Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (1369 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 4297 KB
  • Senovės mesopotamijos menas
    8 - 1 balsai (-ų)
Senovės mesopotamijos menas. (2011 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/senoves-mesopotamijos-menas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:14