Senovės Roma


Senoves romos gamtines salygos. Senoves roma referatai. Skaidres apie senoves roma. Senoves roma testas. Senovės romos gyventojai. Skaidres senoves roma. Senoves roma skaidres. Senovės roma testai. Referatas roma. Skaidres apie senoves roma.

Istorijos referatas. Gamtos sąlygos. Apeninų pusiasalio senovės gyventojai. Italijos senbuviai. Romos atsiradimas. Romos gyventojai ir valdymas. Servijaus tulijaus reformos. Romos imperijos žlugimas. Romos kultūra. Sprendžiant iš archeologinių iškasenų, Indijos teritorijoje žmonių gyventa jau paleolite. III tūkstantmečio viduryje Indo slėnyje įsikūrė miestai kuriuos archeologai aptiko XX a. I tūkstantmetyje pr. Kr. susikūrė valstybės, kurias į vieningą karalystę sujungė pirmieji Maurijų dinastijos (321 – 187 m. pr. Kr.) valdovai. Indija tai – milžiniška šalis, kas iš dalies paaiškina jos gamtos sąlygų įvairovę. Jos terito¬rijoje esama žemumų ir kalnų, bevandenių dykumų ir vietovių, kur gausiai palyja, stepių ir neįžengiamų džiunglių. Ši civilizacija savo teritorijos didumu ir gyventojų skaičiumi jau tolimoje praeityje, kaip ir dabar, buvo viena iš stambiausių valstybių Azijoje. Griežtos pačios gamtos sukurtos ribos atkirto ją nuo išorinio pasaulio ir pasunkino ryšius su kitomis šalimis ir tautomis. Iš pietų, pietvakarių ir pietryčių ją skalauja neaprėpiami Indijos vandenyno, Arabijos jūros, Bengali¬jos įlankos vandenys, iš šiaurės – užstoja didžiausias ir aukščiausias pasaulyje kalnagūbris – Himalajai. Kalnų kliūtys, nors ir ne tokios neįveikiamos, bet gana galingos, skiria Indiją nuo Irano ir rytuose – nuo Indokinijos.


Apeninų pusiasalis yra ilga, palyginti neplati žemės juosta, giliai įsirėžusi į centrinę viduržemio jūros dalį ir skirianti ją į dvi dalis. Pusiasalio šiaurinė siena – aukštas, sunkiai praeinamas alpių kalnagūbris, skiriantis jį nuo europos žemyno pagrindinio masyvo. Pusiasalio pagrindą sudaro apeninų kalnai, šiaurės vakaruose atsišakoja nuo alpių ir keletu grandinių nusidriekę išilgai viso pusiasalio. Iš pradžių apeninai eina iš šiaurės vakarų į pietryčius, skirdami pusiasalį nuo vakarinio kranto iki rytinio, o kiek daugiau į pietus staiga pasuka pietvakarių link ir, pamažu žemėdami, pasiekia patį pietinį pusiasalio galą – brutijaus sritį.

Dėl tokio apeninų kalnų išsidėstymo pusiasalis tartum padalytas į tris dideles srytis: šiaurinę – žemumą tarp alpių ir apeninų, kuria teka didžiausia italijos upė – padas (dabar po) su intakais, įtekanti į adrijos jūrą; centrinę, kurią iš šiaurės, rytų ir pietryčių supa apeninų kalnai su pamažu žemėjančiais vakariniais šlaitais, o tai savo ruoštu šią teritoriją skiria į keletą atskirų rajonų: arno upės slėnį, tiberio upės slėnį ir pietuose, derlingoje kampanijos žemumoje, volturno upės slėnį. Trečia srytis yra pietryčių žemuma – apulija; iš šiaurės ir šiaurės vakarų apeninai ją skiria nuo viso pasiasalio.

Rytinė apeninų pusiasalio pakrantė nebuvo patogi vystytis laivininkystei. Šiaurėje ji žeme ir pelkėta, vidurinėje dalyje, kur apeninų kalnai siekia rytinį pusiasalio krantą, uolėta ir mažai išraižyta. Tik pietuose ir vakaruose krantai su keletu patogių įlankėlių ir užutėkių. Patogiausi yra tarento ir neapolio užutėkiai.

Arti rytinės apeninų pusiasalio pakrantės nėra jokių salų. Visos pakrančių salos susitelkusios vakaruose. Didžiulė derlinga sicilijos sala yra lyg žemyno tęsinys. Kiek atokiau stūkso dvi kitos didelės salos – sardinija ir korsika. Tarp jų ir apeninų pusiasalio išbarstyta keletas uolėtų salelių, iš kurių didžiausia yra ilva (dabar elba) – netolo kranto tirėnų jūroje ir kaprėja (dabar kapris) – prie įėjimo į neapolio užutėkį.

Klimatas skirtingas priklausomai nuo vienų arba kitų rajonų padėties. Žiemą šiaurėje lyja šalti lietūs ir net pasninga. Naktimis būna šalnų. Panašios klimato sąlygos ir kalnų rajonuose. O pietų ir vakarų pajūrio rajonuose šilta net žiemą, bet gausiai lija, o tai sudaro palankias sąlygas augti vešliai augmenijai.

Senovės italijos gyvūnija buvo panaši į vidurio europos.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (4095 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Senovės Roma
    8 - 3 balsai (-ų)
Senovės Roma. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/senoves-roma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:42