Servituto nustatymo pagrindai: įstatymas, sandoriai, teismo sprendimas ir administracinis aktas


Teisės referatas. Įvadas. Servituto samprata. Servituto nustatymo pagrindai. Įstatymais nustatomi servitutai. Sandoriais nustatomi servitutai. Teismo sprendimu nustatomi servitutai. Administraciniu aktu nustatomi servitutai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Bendroji temos charakteristika ir aktualumas: Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.).

Pagrindiniai šio instituto principai buvo suformuoti romėnų teisėje, todėl servitutų atsiradimas yra siejamas su šia teise. Romėnų teisėje buvo žinomi dviejų rūšių servitutai: 1) žemės sklypo arba 2) asmens naudai nustatomi servitutai ir pagal tai jie buvo skirstomi į žemės (servitutespraediorum) ir asmeninius (servitutespersonarum) . Senovės Romos teisininkai žemės servitutus bendrai skirstė į kaimo ir miesto. Seniausi kaimo servitutai buvo servitusitineris, servitusactus, servitusviaeirservitusaquehaustus. Pirmieji trys servitutai buvo priskiriami kelio sričiai, o paskutinysis buvo susijęs su vandens praleidimo teise. Pažymėtina, kad romėnų teisė nežinojo servituto skirstymo pagal tai, kokiu pagrindu jis yra nustatomas.

Šiuolaikinio LR CK 4.124 str. yra nurodyti keturi servitutų nustatymo pagrindai: 1) įstatymas, 2) administracinis aktas, 3) sutartis ir 4) teismo sprendimas. Su servitutų nustatymo pagrindais yra susijusi servitutų nustatymo tvarka, kurią reglamentuoja: 1) LR CK, 2) LR žemės įstatymas, 3) LR elektros energijos įstatymo 75 str. – žemės naudojimas elektros energetikos objektams, 4) LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 5) Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos tvirtinimo“.

Servitutų institutas mokslinėje literatūroje yra gana menkai išnagrinėtas . Šį trūkumą reikšmingai papildo teismų praktika, kurioje teismai plačiai pasisako apie servitutų nustatymo pagrindus ir atlyginimo tvarką. Taigi, siekiant plėtoti nagrinėjamą temą ir teisės mokslo ir teismų praktiką, būtina yra išnagrinėti teisės mokslo tyrimo rezultatus ir teismų praktiką. Todėl detaliai atskleisti kiekvieną servituto nustatymo pagrindą, kurie leistų išspręsti daugelį praktikoje kylančių problemų, susijusių su šio instituto taikymo, iki šiol lieka aktuali teorinė ir praktinė problema.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • 18 puslapių (4862 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Servituto nustatymo pagrindai: įstatymas, sandoriai, teismo sprendimas ir administracinis aktas
    10 - 6 balsai (-ų)
Servituto nustatymo pagrindai: įstatymas, sandoriai, teismo sprendimas ir administracinis aktas. (2015 m. Vasario 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/servituto-nustatymo-pagrindai-istatymas-sandoriai-teismo-sprendimas-ir-administracinis-aktas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:50