Šešėlinė ekonomika ir jos formavimosi priežastys


Ekonomikos referatas. Kauno technologijos universiteto panevėžio technologijų ir verslo fakulteto ekonomikos ir verslo katedra. Šešėlinė ekonomika ir jos formavimosi priežastys. ĮVADAS Temos aktualumas. Darbo objektas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Darbo metodai. Šešėlinė ekonomika. Šešėlinės ekonomikos formavimosi priežastys.


Temos aktualumas. Šešėlinė ekonomika – tai ekonominė veikla, vykdoma nesilaikant galiojančių teisės aktų ar reikalavimų, ir kuri yra oficialiai nedeklaruojama siekiant išvengti mokesčių ar reguliavimų. Juodoji rinka – globali problema, egzistuojanti kiekvienoje pasaulio valstybėje ir tiesiogiai veikianti ekonominį ir socialinį vystymąsi. Šešėlinės ekonomikos klausimas itin aktualus mūsų šalyje. Skaičiuojama, kad pas mus šios pilkosios ekonominės veiklos apimtis sudaro beveik trečdalį bendrojo vidaus produkto. O dėl to valstybės biudžetas kasmet negauna apie 8 mlrd. litų pajamų. LLRI tyrimų duomenimis, 2012 metais 41 proc. rinkos dalyvių bent dalį veiklos vykdė šešėlyje. Didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį 2010 ir 2011 metais sudarė cigarečių, alkoholio, degalų ar kitų prekių kontrabanda. 2010 metais antrą vietą užėmė prekių ir paslaugų teikimas nesumokant mokesčių, kitaip tariant, ekonominės veiklos slėpimas. Šis rodiklis 2010 metais sudarė 25 proc. viso šešėlio, tačiau 2011 metais jis sumažėjo 4 proc. ir jį aplenkė neoficialus darbo užmokestis mokamas „vokeliuose“. Prekyba nelegaliomis prekėmis (neįskaitant kontrabandinių) ir paslaugomis 2010–2011 metais sudarė 12-13 proc., o kita šešėlinė veikla – 7-9 proc. Akyliau stebint pastarųjų kelerių metų įvykius gali susidaryti įspūdis, kad šešėlinė ekonomika panaši į devyngalvį slibiną. Vos teisėsaugos institucijos sulaiko stambesnę kontrabandininkų grupuotę ir taip tarytum nukerta vieną jo galvą, atsiradusią laisvą vietą greitai užima kiti, o bendras kontrabandinių prekių lygis šalyje pasikeičia nesmarkiai. Iš tiesų šešėlinė ekonomika Lietuvoje panaši į slibiną su trimis skirtingomis galvomis. Pirmoji galva yra kriminalinio pobūdžio veikla, antroji – kontrabanda, o nelegalią darbo rinką ir atlyginimus vokeliuose galima prilyginti trečiajai, šios trys veiklos atspindi pagrindinę šešėlinės ekonomikos sudėtį. Nelegalus darbas, atlyginimų mokėjimas vokeliuose, kontrabandos gabenimas, prekyba vogtomis prekėmis – tai vieni žinomiausių šešėlinės ekonominės veiklos tipų, skatinančių opią ir skaudžią šešėlinės ekonomikos problemą šiandieniniame gyvenime.

Darbo objektas – šešėlinė ekonomika ir jos formavimosi priežastys.

Darbo tikslas – atlikus šešėlinės ekonomikos apžvalgą, atskleisti jos formavimosi priežastis.

Darbo uždaviniai :

Šešėlinė ekonomikos samprata.

Šešėlinės veiklos sudėtis.

Šešėlinės ekonomikos formavimosi priežastys.

Darbo metodai – mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė.

Kelis dešimtmečius viena svarbiausių šešėlinės ekonomikos formavimosi priežasčių buvo laikoma per didelė mokesčių našta .Šalies ekonominė padėtis bei mokesčių ir reguliavimų lygis yra labai svarbūs aspektai besiformuojant šešėlinei ekonomikai, todėl, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu įvedami nauji reguliavimai bei didinami mokesčiai visuomet turės daug didesnę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Remiantis A. Laffer hipoteze, į biudžetą surenkamos pajamos auga iki tam tikro mokesčių lygio, o vėliau ima mažėti. Pastebima, kad tik mokesčio tarifas viršija tam tikrą ribą, ekonomikos subjektai netenka intereso dirbti, tai lemia ekonomikos lėtėjimą bei sumažina mokestines pajamas. Dėl šių priežasčių valstybės ekonomika smunka, o šešėlinė ekonomika auga.

R. J. Cebula (1997) Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas skaičiavimas parodė, kad 1 procentu išaugus mokesčių naštai, oficialiai neapskaitoma ekonomika išauga 1,4 procento. Galima teigti, kad ekonominio nuosmukio metu, kuomet visi ūkio subjektai ypač jautriai reaguoja į pajamų pasikeitimą, mokesčių naštos didinimas dar labiau skatina ūkio subjektus trauktis į šešėlinę ekonomiką. Išaugę mokesčiai yra perkeliami galutiniam vartotojui, žmonės pradeda riboti savo išlaidas, mažėja prekių apyvartumas, didėja biudžeto deficitas, mažėja žmonių perkamoji galia, atsiranda pagrindas įsigyti prekes šešėlinėje rinkoje, taip pat dirbti oficialiai neapskaitomos ekonomikos rinkoje. A. Laffer kreivėje vaizduojama, jog didėjant mokesčių tarifams, mokesčių įplaukos mažėja, šis reiškinys gali būti paaiškintas kaip oficialiai apskaitytos ekonomikos lėtėjimu ir šešėlinės ekonomikos augimu.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3215 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 214 KB
  • Šešėlinė ekonomika ir jos formavimosi priežastys
    10 - 8 balsai (-ų)
Šešėlinė ekonomika ir jos formavimosi priežastys. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/seseline-ekonomika-ir-jos-formavimosi-priezastys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:20