Šėšėlinė ekonomika ir jos prevencija


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Šešėlinės arba oficialiai neapskaitytos ekonomikos samprata. Šešėlinės ekonomikos priežastys. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje. Šešėlines ekonomikos pasekmės. Išvados. Literatūra.


Pagal P. Smith (1994) šešėlinė ekonomika savo ruožtu gali būti dviejų formų:

Legali veikla apima įstatymais neuždraustą veiklą, tačiau kai ji neregistruojama. Nemokami mokesčiai, nesilaikoma įstatymais nustatytų standartų (minimaliojo darbo užmokesčio, socialinės darbo apsaugos normatyvų ir kt.). Legali veikla skirstoma į formalųjį ir neformalųjį šešėlinės ekonomikos sektorius (Pečiulienė, 2009).

Valstybinio reguliavimo intensyvumas. Didėjantis reguliavimas mažina individų galimybes rinktis oficialioje ekonomikoje. Reguliavimo intensyvumas dažniausiai išreiškiamas per įstatymų ir reikalavimų skaičių, tokių kaip licencijos, darbo rinkos reguliavimas, prekybos barjerai ir kt. Pavyzdžiui, Vokietijoje darbo jėgos reguliavimo poveikis šešėlinei ekonomikai yra aprašytas Dereguliation Commission bei Monopol Commision. Reguliavimas didina darbo jėgos kaštus oficialioje ekonomikoje. Kadangi šie kaštai gali būti perkeliami darbuotojams, todėl tai juos skatina rinktis darbą šešėlinėje ekonomikoje, kur to galima išvengti (Pečiulienė, 2009).

Kaufman ir Schneider (1997) pateiktas modelis parodo, kad šalių, kuriose didesnis ekonominis reguliavimas, didesnę BVP dalį sudaro šešėlinė ekonomika. Reguliavimo indekso padidėjimas vienu punktu, kitoms sąlygoms nesikeičiant, yra susijęs su šešėlinės ekonomikos padidėjimu 8,1 procentinio punkto. Nemažai autorių nagrinėdami reguliavimo stiprumo įtaką šešėlinei ekonomikai, priėjo prie panašių išvadų, kad kuo didesnis reguliavimo mastas, tuo šešėlinės ekonomikos dalis šalyje didesnė. Reguliavimo indekso padidėjimas vienu punktu, šešėlinę ekonomiką padidina 10 procentinių punktų, septyniasdešimt šešiose išsivysčiusiose, besivystančiose ir pereinamos ekonomikos šalyse (Pečiulienė, 2009).

Socialiniai mokėjimai. Socialinės gerovės sistema turi neigiamos įtakos individų pasirinkimui dirbti oficialioje ekonomikoje. Tokia sistema neskatina individų dirbti oficialiai, kadangi jų pajamos yra didesnės, kadangi jie tuo pačiu metu turi galimybę gauti socialinius mokėjimus (kaip bedarbiai ar kt.) bei dirbti šešėlinėje ekonomikoje (Pečiulienė, 2009).

Remiantis Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi galima daryt tokias išvadas, kad jų vyriausybės siekdamos sumažinti nedarbo lygį mažino dirbamų valandų skaičių oficialioje ekonomikoje. Jų tikslas buvo toks, kad apribojus dirbamų valandų skaičių, jos turės būti perskirstytos likusiems bedarbiams. Tačiau vyriausybės nepaisė svarbiausio veiksnio: priverstinis darbo laiko valandų sumažinimas, dar labiau skatins darbuotojus rinktis darbą šešėlinėje ekonomikoje, kadangi čia galima dirbi daugiau valandų. Ankstyvas išėjimas į pensiją bei darbas ne visą darbo dieną suteikia galimybes individams rinktis darbą neformalioje ekonomikoje. Darbo valandų perskirstymas gali būti sėkmingas tuo atveju, jei tai daroma atsižvelgiant į asmens teikiamas pirmenybes, t.y. jei asmuo linkęs pirmenybę teiki laisvalaikiui, o ne darbui, priešingu atveju, dauguma rinksis darbą neoficialioje ekonomikoje (Pečiulienė, 2009).

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2530 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 147 KB
  • Šėšėlinė ekonomika ir jos prevencija
    10 - 5 balsai (-ų)
Šėšėlinė ekonomika ir jos prevencija. (2016 m. Kovo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/seseline-ekonomika-ir-jos-prevencija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:07