Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Šešėlinės ekonomikos samprata. Apibrėžimas. Struktūra. Matavimas. Šešėlio formavimosi priežastys. Šešėlis darbo rinkoje. Šešėlis akcizinių prekių rinkoje. Šešėlinės ekonomikos palyginimas tarp Europos valstybių. Šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šešėlinės ekonomikos mastai Austrijoje. Neigiami šešėlinės ekonomikos padariniai. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Tai – Lietuvos duomenys ir, kaip matome, didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį sudaro kontrabanda, mažiausią - prekyba nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis.

Netiesioginis. Netiesioginiais metodais yra analizuojami duomenys apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą šešėlinėje ekonomikoje, jie lyginami, o neatitikimai išaiškinami naudojant monetarinius, ekonominius, socialinius šaltinius. Netiesioginiai metodai yra išlaidų ir pajamų skirtumo, oficialios ir faktinės darbo jėgos skirtumo, monetariniai ir elektros energijos sunaudojimo metodai.

Remiantis savanoriškų apklausų duomenimis galima gauti detalios informacijos apie šešėlinės ekonomikos struktūrą, tačiau patys atsakymai, o kartu ir toks skaičiavimo būdas gali būti netikslūs, nepatikimi. Respondentai dažnai nenori ar bijo prisipažinti užsiimantys nelegalia veikla, o ir rezultatų tikslumas priklauso nuo klausimyno sudarymo, pačių respondentų noro bendradarbiauti. Šis būdas turi ir dar vieną trūkumą: norint jį atlikti, reikia turėti pakankamai daug lėšų. Lėšų reikalauja klausimynų sudarymas, duomenų rinkimas, registravimas, sisteminimas ir analizavimas. Dėl didelių išlaidų šis būdas taikomas su valdžios institucijų parama.

Antrasis tiesioginis būdas šešėlinės ekonomikos mastui apskaičiuoti – skirtumas tarp deklaruotų ir faktinių pajamų. Būtent mokesčių auditas padeda apskaičiuoti nedeklaruotas pajamas pasirinktinių patikrų metu, tačiau ir šis būdas nėra visiškai tikslus, nes statistiškai neatspindi visos populiacijos, kadangi atrenkant gyventojus patikrai remiamasi tik pateiktomis mokesčių deklaracijomis.

Netiesioginis išlaidų ir pajamų skirtumo metodas gali būti taikomas tiek valstybiniu, tiek namų ūkio lygiu. Šešėlinės ekonomikos dydį atspindės šis skirtumas, nes veikdamas šešėlyje asmuo gauna daugiau pajamų, todėl ir išleisti gali daugiau, nors oficialiai deklaruojamos pajamos yra mažesnės. Matuojant valstybiniu lygiu BVP išlaidų metodu turėtų būti didesnis nei BVP apskaičiuotas pajamų būdu.

Skirtumo tarp oficialios ir faktinės darbo jėgos metodas parodo, kad mažėjant oficialios darbo jėgos, didėja nelegalaus darbo mastai darant prielaidą, kad bendras darbo jėgos lygis yra pastovus. Tačiau šis metodas neatspindi darbo jėgos lygio kitimo dėl kitų priežasčių, tokiu kaip ekonominė krizė ar pakilimas, emigracija ir kt. Taip pat veikiantys šešėlyje gali kartu turėti ir oficialų darbą.

Monetariniai metodai paremti prielaida, kad šešėlinėje ekonomikoje sandoriai paprastai apmokami grynaisiais pinigais, nes tai sunku užfiksuoti. Vadinasi, jei auga šešėlinė ekonomika, auga ir grynųjų pinigų paklausa. Ši pradinė idėja vėliau buvo plėtota ne viena kryptimi, todėl plačiau neišsiplėsime.

Elektros energijos sunaudojimo metodo šalininkai teigia, kad elektros energijos suvartojimas yra vienas geriausių bendrosios ekonominės veiklos rodiklių. Šį metodą galima taikyti 2 būdais: 1) apskaičiuoti, kiek elektros energijos reikia BVP sukūrimui, perteklius bus priskiriamas šešėlinei veiklai; 2) apskaičiuoti skirtumą tarp BVP augimo tempo ir elektros energijos suvartojimo augimo tempo. Jei elektros energijos vartojimo tempas auga greičiau, vadinasi auga šešėlinė ekonomika. Šis metodas yra nesudėtingas, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad ne visai šešėlinei veiklai reikalingas žymus elektros energijos kiekis.

Nėra sutariama, kuris iš šešėlinės ekonomikos matavimo būdų yra geriausias. Nė vienas jų nėra visiškai tikslus, todėl tikslinga naudoti mišrų būdą, kuris remiasi keliais metodais iš karto. Tik vienu metodu apskaičiuotus rezultatus reikėtų vertinti atsargiai.

Šešėlinės ekonomikos formavimąsi ir priežastis, skatinančias jos plitimą, lemia daug skirtingų veiksnių:

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje. Korumpuotoje aplinkoje papirkti teisėsaugos institucijų pareigūnus yra paprasčiau, todėl išsisukti pažeidžiant įstatymus tampa lengviau. Ir atvirkščiai, jei valstybinės institucijos yra labai skaidrios ir nekorumpuotos, šešėlinė veikla, susijusia su didesnėmis sąnaudomis, užsiimti yra sunkiau. Korupcija neigiamai veikia šalies bendrąjį pasitikėjimą. Būtent pasitikėjimas kitais, o ypač dalyvaujančiais valstybės valdyme, nariais lemia mažesnį korupcijos lygį. Teigiama, kad šalys, kuriose valstybinės institucijos efektyviai vykdo savo funkcijas, turi mažesnę šešėlinę ekonomiką, žmonių pasitikėjimas valstybės sektoriumi yra didesnis, tai lemia mažą korupcijos lygį ir atvirkščiai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3675 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 129 KB
  • Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
    10 - 9 balsai (-ų)
Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. (2016 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/seseline-ekonomika-lietuvoje-ir-europos-sajungoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:52