Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir paplitimas pasaulyje


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Šešėlinės ekonomikos teorinė apžvalga. Šešėlinės ekonomikos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastys Lietuvoje. Šešėlinės ekonomikos rezultati. Šešėlinės ekonomikos prevencija. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos masto matavimo metodai. Išvados. Naudoti šaltiniai.


Nagrinėjant šešėlinę ekonomiką, reikia žinoti ir kitas sąvokas.

B.Martinkaus ir V.J. Žilinskas savo knygoje „ Ekonomikos pagrindai“ patvirtina, jog nelegalioji (šešėlinė, paslėptoji) egzistuoja įvairiuose šalyse. Anot jų, tokia ekonomika apima ne vien įstatymams prieštaraujančią veiklą, bet ir tas veiklas, kai vengiama mokėti mokesčius. Reikia skirti, kad šešėlinė ekonomika ir juodoji rinka nėra tas pats. Nelegalioji ekonomika dažniausiai vyskta, kai žmonės dirba, tačiau apie jų pajamas niekas nežino. Juodąją rinką B.Martinkus ir V.J. Žilinskas įvardija, kaip rinką, kurioje kainos viršija legaliai nusistatytą jų maksimumą. Autoriai teigia, jog tokios rinkos atsiradimą lemia tai, kad vyriausybė nustato mažesnę nei pusiausvyros norma prekės kainą, ir po to tenka įvesti normavimo sistemą, kad būtų galima paskirstyti turimą pasiūlą tarp pirkėjų.

Ekonomistai teigia, kad šešėlinė ekonomika yra pati įdomiausia ekonomikos šaka, tačiau ir slidžiausia. Yra sunku apskaičiuoti jos dydį, mastą. Manoma, kad jog ten, kur grynieji pinigai cirkuliuoja daugiausiai, negu normaliajam verslui jų reikia, tai tokie pinigai patenka į neįregistruotų sandėrių finansavimą. Kai šalies šešėlinės ekonomikos mastas viršija 50 procentų – padėtis šalyje tampa nebevaldoma. 1997 metais Lietuvoje kas trečias litas buvo nešvarus ir tai sudarė 40 procentų BNP (BVP). Nelegaliosios ekonomikos neigiamą poveikį autoriai B. Martinkus ir V. J. Žilinskas įvardija didesnių mokesčių atsiradimą arba didesnį biudžeto deficitą. Tokiu būdu skursta valstybės biudžetas, kenčia ekonomiškai ir socialiai šalies gyventojai. Tačiau veikėjai iš juodosios rinkos- lobsta. Šešėlinė ekonomika neišnyks, nes ji yra gaji net ir labai išsivysčiusiose valstybėse.

Antrame paveikslėlyje matome vien tik Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalies BVP kaitą nuo 1997 iki 2014 metų. Matyti, kad per 17 metų labai ryškaus pokyčio nebuvo. Kiek ryškesnis kritimas matomas 2007- 2008 metais, kaip šešėlinės ekonomikos dalis BVP buvo tik 18 procentų. Lyginant su pirmuoju paveiksliuku matome, kad tais 2007- 2008 metais buvo pasiektas toks procentas, kokį 2014 metais turi Ispanija ir Portugalija.

Trečiame paveikslėlyje matome oficialius duomenis apie neapskaitytos ekonomikos masto paplitimą pasaulyje nuo BVP 2005 metais.

Šešėlinės ekonomikos atsiradimo ir egzistavimo priežasčių gali atrasti kiekvienas Lietuvos gyventojas, nes būtent gyventojai ir propaguoją šią ekonomikos dalį. Žinoma, viskas vyksta dėl finansinės naudos. Dažnas Lietuvis yra susidūręs ar girdėjęs apie atsiskaitymą už dabą vokeliuose. Kartais tai būna papildomas užmokestis darbuotojui prie legalaus atlygio, dažnai būna ir pagrindinis užmokestis. Kuo didesnis skirtumas tarp legalios darbo vietos kainos ir pajamų „į rankas“, tuo didesnė paskata įsidarbinti nelegaliai. Dažnas Lietuvis nusistebi, kiek daug pinigų yra nuskaičiuojama mokesčiams, todėl dažnai sutinka su darbdavio pasiūlymu, kuriam taip pat darbuotojo darbo vieta tampa pigesnė. Tokiais sandėriais tampa patenkintos abi pusės. Tad viena iš priežasčių šešėlinei ekonomikai vystysis – dideli mokesčiai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2425 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 484 KB
  • Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir paplitimas pasaulyje
    10 - 4 balsai (-ų)
Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir paplitimas pasaulyje. (2016 m. Kovo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/seseline-ekonomika-lietuvoje-ir-paplitimas-pasaulyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:36