Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir pasaulyje


Ekonomikos kursinis darbas. Samprata. Legali veikla. Nelegali veikla. Pagrindinės šešėlinės ekonomikos priežastys. Mokesčių našta ir socialinio draudimo įmokos. Oficialios ekonomikos reguliavimas, darbo laiko sutrumpinimas ir ankstesnis išėjimas į pensiją. Mokesčių moralė. Kovos su šešėline ekonomika būdai. Kasos aparatai smulkiems verslininkams. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas. Nelegaliai dirbančių asmenų kontroliavimas. Šešėlinė ekonomika lietuvoje ir pasaulyje. Šešėlinės ekonomikos mastas pasaulyje. Besivystančios šalys. Pereinamojo laikotarpio šalys. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios šalys. Šešėlinės ekonomikos grafikas europoje. Šešėlinės ekonomikos mastas pasaulyje. Šešėlinė ekonomika lietuvoje. Grynųjų pinigų apyvartoje santykis su pinigais. Šešėlinės ekonomikos masto vertinimo metodų panaudojimo rezultatai lietuvoje. Gutmann monetarinio metodo panaudojimo rezultatai. Šešėlinės ekonomikos masto nustatymo metodų panaudojimo rezultatų palyginimas. Šešėlinės ekonomikos masto proc. Nuo bvp apskaičiuotais skirtingais metodais palyginimas. Šešėlinės ekonomikos masto lietuvoje mažinimo priemonės. Šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės lietuvoje.


Šešėlinė ekonomika yra rinkos dalis, kuri nėra įtraukiama į oficialią ekonominę statistiką, norint nuslėpti ūkinę veiklą ar vengiant mokesčių bei dėl kitų paskatų ar priežasčių. Ši rinkos dalis dar yra vadinama tokiais terminais: „neformali ekonomika“, „neoficiali ekonomika“, „paslėpta ekonomika“, „juodoji ekonomika“. Tokios ekonomikos tyrimo svarba grindžiama įvariomis šio reiškinio sukeltomis problemomis šalies ūkiui: Valstybė nesurenka lėšų, bei yra iškreipiamas bendras vidaus/nacionalinis produktas. Skaičiuojant bendrą vidaus produktą, remiamasi statistine informacija. Klausimas ką įtraukti į skaičiavimą nėra vienintelė problema skaičiuojant bendrą šalies produktą. Reikia taip pat žinoti ką iš tikrųjų įmanoma praktiškai įvertinti. Daugelis ekonomistų ir vyriausybės atstovų yra išreiškę nuomonę, jog statistinės tarnybos neįvertina daugelio sandorių, todėl apskaičiuotasis BNP ar BVP yra kur kas mažesnis už faktiškąjį. Pasitaiko atvejų, kai privačias paslaugas teikiantys gyventojai ( amatininkai, gydytojai, teisininkai ir pan.) ,tam kad išsisukti nuo mokesčių, nuslepia savo pajamas nuo valstybės, neužrašydami kai kurių savo pajamų šeimos pajamų deklaracijose. Taip šie duomenys nepatenka nei į mokesčių apskaitas, nei į BNP ar BVP apskaitą. Nors nelegalią veiklą sunku įvertinti, tačiau ekonomistai bando ją vertinti pagal netiesioginius duomenis.

Dažniausiai pajamos yra slepiamos nuo valstybinių institucijų dėl šių priežasčių:

1.Norint nemokėti pajamų, pridėtines vertės ar kitų mokesčių.

2.Norint išvengti socialinio draudimo įmokų.

3.Siekiant apeiti tam tikrus teisinės darbo rinkos standartus, pavyzdžiui, maksimalias darbo valandas, saugumo standartus ar minimalų darbo užmokestį.

4.Norint išvengti tam tikrų administracinių procedūrų vykdymo, pavyzdžiui, statistikos klausimynų ar kitokių administracinių formų pildymo.

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir pasaulyje. (2013 m. Gegužės 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/seseline-ekonomika-lietuvoje-ir-pasaulyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:17