Šešėlinė ekonomika: samprata, matavimas, formavimosi priežastys ir įtaka šalies ekonomikai


Ekonomikos projektas.

Šešėlinė ekonomika samprata , matavimas , formavimosi priežastys ir įtaka šalies ekonomikai. Šešėlinės ekonomikos samprata ir jos matavimas. Šešėlinės ekonomikos formavimosi priežastys. Šešėlinės ekonomikos įtaka šalies ekonomikai. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Latvijoje. Grafikas. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje 2000 2013 proc. nuo BVP . Šaltinis Friedrich Schneider , Pasaulio bankas. Grafikas. Lietuvos šešėlinės ekonomikos struktūra ir jos dinamika 2010 2014. Šaltinis Lietuvos laisvosios rinkos institutas LLRI. Grafikas. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Latvijoje 2000 2013 proc. nuo BVP . Šaltinis Friedrich Schneider , Pasaulio bankas. Šešėlinė ekonomika Čekijoje. Grafikas. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Čekijoje 2000 2013 proc. nuo BVP . Šaltinis Friedrich Schneider , Pasaulio bankas. Išvados Literatūros šaltiniai.


Žmonių pareiga yra laikytis įstatymų, tačiau valstybėse vykdoma ekonominė politika dažnai netenkina jų poreikių, todėl pasiryžtama pažeisti įstatymus bei užsiimti nelegalia, įstatymams prieštaraujančia veikla. Taip valstybėse atsiranda šešėlinė ekonomika, kuri yra svarbus ekonomikos indikatorius, sukeliantis šaliai daug problemų. Mes pasirinkome šią temą norėdami įgyti naujų žinių apie šį indikatorių, išsiaiškinti jo priežastis bei padarinius valstybėms, atsižvelgdami į tai, jog tema yra itin aktuali kiekvienam asmeniui, nes visi esame su tuo susidūrę, o šią veiklą išmatuoti bei kontroliuoti yra itin sunku. Darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip apibrėžiama šešėlinė ekonomika, suprasti, kaip ji atsiranda bei kokie jos padariniai, taip pat palyginti Lietuvos šešėlinės ekonomikos mastus su kitomis šalimis - Lenkija bei Čekija. Pasirinkome šias valstybes, nes manome, jog šalyse, kurios yra prie trečiųjų šalių, šešėlinės ekonomikos mastai yra didesni nei tose, kurios neturi sienų su jomis. Pagrindinis uždavinys – suprasti, kaip atsiranda ši veikla, kokias problemas sukelia, išsiaiškinti ar Lietuvoje dideli šešėlinės ekonomikos mastai ir ar jie skiriasi nuo pasirinktų šalių mastų. Darbo metodai - mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė grupavimo, sisteminimo ir lyginimo metodais.

Rašant darbą šia tema svarbu išsiaiškinti, kas tai yra šešėlinė ekonomika, kaip ji matuojama. Pati šešėlinės ekonomikos samprata nėra galutinai apibrėžta. Mokslinėje ekonominėje literatūroje (Algimantas Misiūnas, 1999 m.) galima rasti daug šešėlinės ekonomikos apibrėžimų, ekonomistai, socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai šią šaką dažnai įvardija kaip „paraleline ekonomika“, „neformaliu sektoriumi“, „paslėpta ekonomika“, „pogrindine ekonomika“, „prieštaraujančia įstatymams ekonomika“, „juodąja rinka“ ir t.t. Viena iš pirmųjų šešėlinės ekonomikos interpretacijų užfiksuota 1972 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) (International Labour Organization – ILO) pranešime – šešėlinė ekonomika buvo suprantama kaip nedidelis šeimos verslas taikant paprastą technologiją ir intensyvų darbą. Be to, šešėlinė ekonomika buvo apibūdinama naujų verslų atsiradimo rinkoje ypatybėmis ir nesureguliuota bei konkurencinė aplinka, kurioje buvo pradedamas verslas. Tuo tarpu Peru ekonomistas Hernando de Soto knygoje „Kitas kelias“ (1989 m.) šešėlinę ekonomiką apžvelgia, kaip darbų, dirbamų ne pagal šalies įstatymus, visumą. Šis reiškinys atsirado dėl šalies žemės ūkio padėties pablogėjimo, nes dėl to padaugėjo neturtingų kaimo gyventojų, vykstančių į miestą ieškoti geresnių pragyvenimo sąlygų, tačiau ten susidurdavo su daugybe teisinių barjerų ir įstatymų reikalavimų. Turėdami mažai pinigų, neišsilavinę ir neturėdami praktikos „miesto darbams“, jie neturi jokių galimybių gauti darbą, todėl jiems tenka susikurti jį patiems. Povilas Gylys (2008 m.) šešėlinę ekonomiką įvardija kaip tą ekonominės tikrovės dalį, kuri atspindi nuokrypius nuo nustatytos oficialios, „valdiškos“ tvarkos, kuri atsiranda subjektams veikiant kitaip, nei numato oficiali tvarka. Paprastai kalbant, tai atvejai, kai pagal valdžios nustatytas oficialias normas reikalaujamo vieno elgesio, o subjektas nesilaiko tų normų, laužo jas. Šiuo atveju pritartina E. Freige (1980 m.), kuris neformaliai ekonomikai priskiria visa tai, kas atstovauja nukrypimams nuo formalios tvarkos arba pastarosios apėjimą. Remiantis šia mokslinės literatūros analize suprantame, kad bendrąja prasme šešėlinė ekonomika tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą, siekiant išvengti mokesčių ir/ar reguliavimų.

  • Ekonomika Projektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3007 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos projektai
  • Microsoft Word 72 KB
  • Šešėlinė ekonomika: samprata, matavimas, formavimosi priežastys ir įtaka šalies ekonomikai
    10 - 7 balsai (-ų)
Šešėlinė ekonomika: samprata, matavimas, formavimosi priežastys ir įtaka šalies ekonomikai. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/seseline-ekonomika-samprata-matavimas-formavimosi-priezastys-ir-itaka-salies-ekonomikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:28