Šešėlinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje priežastys, pasekmės ir tendencijos


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Šešėlinės ekonomikos samprata. Šešėlinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje priežastys. Šešėlinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje padariniai. Šešėlinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje tendencijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – išanalizuoti šešelinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje priežastis, padarinius bei tendencijas.

Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti šešilinės ekonomikos sampratą.

Šešėlinės ekonomikos tema yra aktualizuota jau daugiau nei dešimt metų ir įvairiuose lygiuose. Iki šiol nei nacionaliniu, nei tarptautiniu mastu nėra sutarta dėl vieningos terminologijos ir sampratų apibrėžiančių šį reiškinį, jo turinį ar struktūrą. Šešėlinės ekonomikos reiškiniui apibūdinti vartojama daugybę terminų: pogrindinė, neoficiali, grynųjų pinigų, neteisėta, nelegali, juodoji ir pan.

Vienu atveju šešėlinė ekonomika vertinama pagal vieną reiškinį, t.y. siaurąja prasme, pvz. kontrabandą, kitu atveju - šešėlis bendrąja prasme – viskas kas už įstatymo ribų – tabako gaminių kontrabanda, sukčiavimas, kontrabanda, prostitucija, vagystės, narkotikai, ginklai, turto prievartavimas ir t.t.

Reikia pažymėti, kad šešėlinės ekonomikos terminas yra per ilgą laiką susiformavęs bendrinės kalbos terminas, kuris dėl savo universalumo ir paplito faktiškai tapo oficialiu.

Dažniausiai ekonomikos literatūroje vartojamos šios šešėlinės ekonomikos sampratos:

Taigi daugiausia šešėline ekonomika egzistuoja Lietuvos sostinėje – Kaune, bei Vilniaus apskrityje, o mažiausiai šešėlinės ekonomikos yra Tauragės, Utenos bei Telšių apskrityse.

Kaip teigia Schneider ir Williams (2015), supratimas pagrindinių veiksnių ir priežasčių apie šešėlinę ekonomiką yra labai svarbus. Žinojimas informuoja politinius asmenis kaip spręsti problemas susijusias su šešėline ekonomika. Šios ekonomikos priežastys yra susijusios su mokesčių lygiu, reguliavimu, viešosiomis įstaigomis ir įbauginimais. Vytautas Žukauskas (2015) išskiria pagrindines priežastis:

Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus praėjusių metų rezultatus kovoje su šešėline ekonomika, galima teigti , kad nelegali ( neteisėta) veika turi tendenciją mažėti. Taip pat tai įrodo ši diagrama:

Galima teigti , kad nelegali ( neteisėta) veika turi tendenciją mažėti todėl , kad per praėjusius metus legalus akcizais apmokestinamų prekių vartojimas auga; sulaikyta ir iš nelegalios apyvartos išimta prekių už 35,7 mln. eurų (2014 m. – už 20 mln. eurų); apžvelgiant tabako rinką akcentuota, jog 2015 metais buvo sulaikyta daugiausia nelegalios produkcijos; nuo 2013 metų auga degalų vartojimas legalioje rinkoje, ženkliai didėja ir akcizo už dyzeliną surinkimas; per praėjusius metus gavo 578 pasitvirtinusius pranešimus apie vietas, kuriose vyksta nelegali prekyba ; gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas ženkliai gerėjo VMI vadovas teigė, jog PVM surinkimas taip pat augo – 2015 m. surinkta 4,4 proc. arba 121 mln. eurų daugiau nei 2014 m.

MANO VYRIAUSYBĖ, 2016 03 17. Kova su šešėline ekonomika duoda vaisių [žiūrėta 2016m. balandžio 26d.]. Prieiga per internetą: .

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3057 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 868 KB
  • Šešėlinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje priežastys, pasekmės ir tendencijos
    10 - 8 balsai (-ų)
Šešėlinės ekonomikos egzistavimo Lietuvoje priežastys, pasekmės ir tendencijos. (2016 m. Birželio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/seselines-ekonomikos-egzistavimo-lietuvoje-priezastys-pasekmes-ir-tendencijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:15