Šešėlinės ekonomikos ekonominė analizės teorija ir praktika


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Šešėlinės ekonomikos ekonominės analizės teorija. Šešėlinės ekonomikos samprata. Pogrindinės ekonomikos klasifikavimas. Šešėlinės ekonomikos potencialas ir motyvacija. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastys. Šešėlinės ekonomikos mažinimas Lietuvoje. Šešėlinės ekonomikos Lietuvoje statistiniai duomenys. Šešėlinės ekonomikos pasekmės. Šešėlis akcizinių prekių rinkoje. Šešėlinė alkoholinių gėrimų rinka. Šešėlinė tabako gaminių rinka. Šešėlinė kuro rinka. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pastaraisiais metais daugelyje šalių pastebima, jog sparčiai mažėja bendras vidaus produktas, šalies biudžeto pajamos bei didėja nedarbo lygis. Šalia šių problemų dažnai akcentuojama ir šešėlinė ekonomika, kurios egzistavimas neišvengiamas ekonomikos pakilimo laikotarpiu.

Visų pirma šešėlinė ekonomika daro neigiama įtaka šalies ekonominei ir socialinei raidai, nes iškraipo oficialią statistiką, dėl to ja besiremianti politika gali tapti nepatikima arba tiesiog neracionalia. Oficialiai nedirbantys asmenys gali slėpti tai, kad dalis jų iš tikrųjų dirba ir gauna algą.

Vien dėl to socialinės išmokos klaidingai mokamos pašalpos gavėjams, kurie iš tikro gauną darbo užmokestį šešėlinėje ekonomikoje, taip pat tai lemia žymiai mažesnes šalies biudžeto pajamas.

Visų antra, ši ekonomikos dalis iškreipia konkurenciją. Prekės ir paslaugos šešėlinėje ekonomikoje, kur vengiama mokėti mokesčius, yra žymiai pigesnės negu normalioje-oficialioje ekonomikoje. Galiausiai, ši ekonomika lemia nepasitikėjimo valstybe bei korupcijos lygio kilimą.

Taigi, šešėlinė ekonomika daro neigiamą įtaką šalies ekonominei ir socialinei raidai, dėl to negali būti ignoruojama, ypač ekonomikos nuosmukio metu. Tiksli informacija apie šešėlinės ekonomikos mastą, veiksnius, lemiančius jos atsiradimą, ir jos ryšį su oficialia ekonomika, leidžia valstybės institucijoms tinkamai paskirstyti išteklius kovojant su ja.

Darbo objektas: šešėlinė ekonomika.

Darbo tikslas: atlikti šešėlinės ekonomikos analizę.

Apibūdinti šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastis.

Atlikti šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių analizę Lietuvoje.

Apžvelgti šešėlį akcizinių prekių rinkoje.

Terminas šešėlinė ekonomika yra susijęs su kitais terminais, pavyzdžiui - pogrindinė ekonomika, neoficiali ekonomika, paslėpta ekonomika, neapskaitoma ekonomika, pilkoji ekonomika, juodoji ekonomika. J. B. Rosser (2006) teigimu, pirmiausia buvo pradėti naudoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas. Nors šešėlinės ekonomikos tyrinėjimai trunka daugiau nei trisdešimt metų, tačiau dar ir dabar trūksta vieningo termino apibrėžimo. Sąvokų įvairovė ir skirtumai galėjo atsirasti dėl skirtingų tyrimo tikslų. Dėl to suformuluoti vieningą apibrėžimą yra ganėtinai sunku. Tačiau vėliau M. H. Fleming, J. Roman ir G. Farrell (2002), apžvelgę ekonominėje literatūroje šešėlinės ekonomikos apibrėžimus, išskyrė du skirtingus požiūrius, apibūdinančius šešėlinę ekonomiką:

Apibrėžiamasis požiūris - šešėlinė ekonomika suprantama kaip neapskaitytos ekonominės veiklos. F. Schneider ir D. Enste (2000) šešėlinę ekonomiką apibrėžia kaip visas ekonomines veiklas, kurios įskaičiuojamos į bendrąjį vidaus produktą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių yra oficialios statistikos neapskaitytos. Tuo tarpu P. Smith (1994) šešėlinę ekonomiką apibūdina kaip legalių ar nelegalių rinkoje pateiktų prekių ir paslaugų kiekį, kuris yra neužfiksuojamas oficialiai bendrajame vidaus produkte.

Elgesio požiūris - šešėlinė ekonomika apima visa tai, kas nukrypsta nuo oficialiai nustatytos tvarkos. Vadinasi, šešėlinė ekonomika gali būti apibrėžiama kaip veikla, kuri vykdoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, apribojimų, nors tokia veikla yra griežtai reguliuojama. Tačiau šie pateikti apibrėžimai yra nepakankamai išsamūs. F. Schneider ir D. Enste (2004) pateikia vieną iš literatūroje naudojamų ir, jų nuomone, priimtiniausių pogrindinės ekonomikos klasifikacijų (ţr. 1 lentelę).

Savęs aprūpinimo ekonomika susideda iš dviejų dalių, kurios gali būti atskiriamos remiantis tuo, ar vyksta rinkos sandoriai ar ne. F. Schneider ir D. Enste (2004) pažymi, kad neformalus sektorius daugiausiai dominuoja besivystančiose šalyse. Priešingai savęs aprūpinimo ekonomikai, šešėlinė ekonomika yra susijusi su neįstatymišku elgesiu. Nusikalstamas sektorius yra apibrėžiamas kaip įstatymais draudžiamų prekių ir paslaugų gamyba, pavyzdžiui, prekyba vogtomis prekėmis ar narkotikais.

Šešėlinės ekonomikos apibrėžimas priklauso nuo tyrimo tikslų. Per paskutiniuosius 20 metų atlikta be galo daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų. Anot socialinių mokslų daktaro, Vilniaus universiteto docento Algimanto Misiūno, atlikti tyrimai buvo pagrįsti epizodine informacija, kuri nesudarė jokių galimybių padaryti tikslesnių išvadų apie neoficialią ekonominę veiklą. Taip yra todėl, kad tyrimo metodai nėra pakankamai tobuli norint surinkti reikiamą informaciją apie neoficialų užimtumą ir neoficialią ekonominę veiklą.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3907 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 395 KB
  • Šešėlinės ekonomikos ekonominė analizės teorija ir praktika
    10 - 5 balsai (-ų)
Šešėlinės ekonomikos ekonominė analizės teorija ir praktika. (2015 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/seselines-ekonomikos-ekonomine-analizes-teorija-ir-praktika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:36