Šešėlinės ekonomikos priežastys, tendencijos ir įtaka šalies ekonomikai


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Šešėlinės ekonomikos teorinė analizė. Šešėlinės ekonomikos egzistavimo mastų analizė. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežasčių analizė. Šešėlinės ekonomikos įtakos vertinimas. Šešėlinės ekonomikos analizė pasaulio mastu. Šešėlinės ekonomikos vertinimas Lietuvoje. Išvados. Literatūra. Summary.


Darbo tikslas – pateikti išsamią šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežasčių ir masto analizę, įtvirtinti teorines žinias.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastis.

Aptarti šešėlinės ekonomikos egzistavimo mastus.

Pateikti šešėlinės ekonomikos vertinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

Šis darbas susideda iš dviejų dalių:

Pirmoji dalis – atliekama teorinė šešėlinės ekonomikos analizė, kurioje pateikiama pagrindinė informacija, susijusi su antrąja darbo dalimi.

Antroji dalis – analitinė, kurioje pateikiami surinkti, sutvarkyti, išanalizuoti bei įvertinti statistiniai duomenys, parodantys šešėlinės ekonomikos lygio kitimą pagal įvairius veiksnius.

1.1Šešėlinės ekonomikos egzistavimo mastų analizė

1.2Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežasčių analizė

Per griežtas teisinis ir administracinis reguliavimas, ypač darbo rinkoje

2.1Šešėlinės ekonomikos analizė pasaulio mastu

Tyrimas atskleidė, kad valstybėse, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra vienas žemiausių Europoje pvz: Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Latvija, tuose valstybėse yra didžiausios šešėlinės ekonomikos apimtys. Vadinasi pragyvenimo lygis šalyje turi labai didelę įtaką šešėlinės ekonomikos vystymuisi.

Daugiausiai prie šešėlinės ekonomikos augimo prisideda kontrabandininkai, jie sudaro apie 35 proc. visos šešėlinės ekonomikos šalyje. Tai yra todėl, kad Lietuvoje labai didelės akcizinių prekių kainos, o kaimyninėse šalyse akcizinių prekių kainos yra kur kas mažesnės. Pvz vienas pakelis cigarečių kaimyninėje Baltarusijoje kainuoja 0,95 Eur, Rusijoje 1,09 Eur, na o Lietuvoje 3,00 Eur.

Šešėlinės ekonomikos mastai priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio, vidutinio atlyginimo ir taip kaip žmonės patys reaguoja į šešėlinę ekonomiką, kaip jie yra informuojami valstybėje apie neigiamus šešėlinės ekonomikos padarinius.

Šešėlinė ekonomikos tendencija yra nuostolinga valstybei (netenkama pajamų, patiriama papildomų išlaidų), prarandama dalis gerovės, žalinga dalyvaujantiems šiose veiklose (asmenys netenka socialinių garantijų, kyla fiziniai pavojai). Lietuva pasauliniame šešėlinės ekonomikos reitinge rikiuojasi 64 vietoje ir tai atrodytų gera tendencija, tačiau žiūrint Europos mastu Lietuva yra ko ne paskutinė, lenkiam tik tokias šalis kaip Bulgarija ar Rumunija. Norint išspręsti ar bent dalinai sumažinti šešėlinę ekonomiką reikia imtis veiksmų, pastovus įmonių tikrinimas, baudų padidinimas, sustiprinamos sienos apsaugos, dažnesni tikrinimo reidai, netgi elementarus informacijos skleidimas apie šešėlinės ekonomikos žalą valstybei ir kaip tiesiogiai tai paveikia žmogaus gerovę būtų labai naudingos priemonės. Tad norėdami sumažinti šešėlinės ekonomikos lygį Lietuvoje, pirmiausia turim imtis veiksmų patys, žiūrėti ką perkame, pažiūrėti ar taksistas įjungęs skaitiklį, nesutikti dirbti už atlyginimą „vokelyje“ ir t.t.

MISIŪNAS, Algimantas. Šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastys ir padariniai [interaktyvus].

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2662 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 151 KB
  • Šešėlinės ekonomikos priežastys, tendencijos ir įtaka šalies ekonomikai
    10 - 7 balsai (-ų)
Šešėlinės ekonomikos priežastys, tendencijos ir įtaka šalies ekonomikai. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/seselines-ekonomikos-priezastys-tendencijos-ir-itaka-salies-ekonomikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:25