Šešupės pabaseinis


Aplinkos referatas.

Įvadas. Šešupės pabaseinis. Šešupės baseino genezė ir morfologija. Šešupės baseino ežerai. Šešupės baseino pelkės. Preliminari Šešupės pabaseinio priemonių programa. Sumažinti nuotekų debitus. Šlapžemių atstaymas. Žemės ūkio poveikio mažinimas. Hidroelektrinių poveikio mažinimas. Upių vingiuotumo atstatymas. Išvados. Literatūra.


Minėtas dokumentas parengtas įgyvendinti LR vandens įstatymo reikalavimus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga ir perkėlus pagrindinio ES vandenų sritį reglamentuojančio tesės akto – Bendrosios vandens politikos direktyvos – reikalavimus į nacionalinius teisės aktus, vandens telkinių apsauga ir valdymas šalyje vykdomas ne pagal administracines, bet pagal upių baseinų ribas. Upės baseinas – tai teritorija, iš kurios visas paviršinis vanduo suteka į jūra per vienos upės žiotis. Upės vandens kokybę sąlygoja jos baseino teritorijoje vykstantys gamtiniai procesai bei ūkinės veiklos poveikis, todėl priemonės upės būklei gerinti turi būti planuojamos ir vykdomos būtent visos upės baseine, o ne atskiruose administraciniuose vietose [1].

Nemuno UBR yra skirstomas į 9 pabaseinius. Tai yra Merkys, Neris, Dubysa, Šešupė, Jūra, Nevėžis, Minija, Šventoji, Žeimena. Šiame darbe nagrinėsiu Šešupės pabaiseinį pagal GPSR modelį.

Tiklas: Išnagrinėti Šešupės pabaseinio dabartinę situacija ir išnagrinėti pagal GPSR modelį.

Sausomis vasaromis Šešupė labai nusenka. 90 % garantijos minimalaus paros nuotėkio debitas ties Marijampole ir Kudirkos Naumiesčio yra atitinkamai tik 1,1 ir 1,6 m3/s.

Šešupės pabaseinyje yra 8 upės, kuriose vandens kokybės parametrai dėl sutelktosios taršos poveikio neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų: tai Siesartis, Šeimena, Jūrė, Liepona, Širvinta, Raišupis, Nova ir Jotija. Reikšmingą poveikį šių upių kokybei daro Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kybartų ir Lazdijų NVĮ tarša.

Nemuno UBR drenažo sistemų poveikis yra aktualiausias Nevėžio bei Šešupės pabaseinių upėms, kuriose aptinkamos didelės, geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinkančios nitratų azoto koncentracijos. Nevėžio pabaseinyje nusausintų žemių plotas siekia 78,5%, o Šešupės pabaseinyje – 70%, didžioji dalis žemių yra nusausinta drenažu. Pagal 2008 m. ūkininkų pateiktas deklaracijas, Nevėžio pabaseinyje dirbamos žemės plotas sudarė 50%, o Šešupės pabaseinyje – 51% viso pabaseinio ploto. Kadangi nusausintų žemių plotai abiejuose pabaseiniuose yra netgi didesni nei dirbamos žemės plotai, tikėtina, jog nusausinta yra visa šiuo metu dirbama žemė.

Remiantis MIKE BASIN matematinio modeliavimo rezultatais, iš dirbamos žemės ūkio paskirties žemės Nevėžio pabaseinyje per metus vidutiniškai išsiplauna apie 12 kg/ha nitratų azoto (3656 t/metus), o Šešupės pabaseinyje – apie 7,6 kg/ha (1832 t/metus). Kadangi visa dirbama žemė yra nusausinta, drenažo sistemomis gali būti pernešama beveik visa iš dirbamų žemių išsiplaunanti nitratų azoto apkrova. Pagal MIKE BASIN matematinio modeliavimo rezultatus, bendras nitratų azoto pernešimas Nevėžiu vidutiniškai gali siekti 4245 t/metus, o Šešupe (nevertinant Kaliningrade susidarančios apkrovos)– 2385 t/metus. Tai reikštų, kad drenažo sistemomis Nevėžio pabaseinyje pernešama iki 86% visos nitratų azoto taršos apkrovos, o Šešupės pabaseinyje – iki 77% visos nitratų azoto taršos apkrovos. Šie skaičiai yra panašūs į Vidurio Lietuvoje (Graisupio baseinėlyje) eksperimentinių tyrimų metu nustatytą drenažo taršos apkrovos dalį, todėl apibendrinus rezultatus galima teigti, jog Vidurio Lietuvos pabaseiniuose, kuriuose vykdoma intensyvi žemdirbystė o didžioji dalis dirbamų žemių yra nusausinta, išdrenažo sistemų į vandens telkinius gali išsiplauti apie 80% visos nitratų azoto taršos apkrovos. Atskirose pabaseinių dalyse šis kiekis gali gerokai skirtis, priklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio bei apimties.

Norint atstayti po melioracijos išsausėjusias pelkes, galima įkurti dirbtines šlapžemes. Dirbtinai įrengtos pelkės dažnai taikomos nudrenuotose teritorijose. Paprastai drenažas atjungiamas prieš patenkant į upę, kad vanduo, tekėjęs drenažo grioviu, galėtų patekti į dirbtinę pelkę. Įrengimui svarbi vietinė topografija – pageidautina, kad būtų nedidelis aukščių skirtumas siekiant išvengti vandens patvinimo. Ši priemonė pasižymi efektyvumu.

  • Aplinka Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (3909 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 519 KB
  • Šešupės pabaseinis
    10 - 5 balsai (-ų)
Šešupės pabaseinis. (2016 m. Birželio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/sesupes-pabaseinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:28