Šiaulių universiteto studentų fizinio aktyvumo įpročiai


Sveikatos kursinis darbas.

Įvadas. Fizinio aktyvumo teoriniai aspektai. Fizinio aktyvumo samprata. Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis sveikatai. Tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatai. Studentų fizinio aktyvumo įsivertinimas. Fizinio aktyvumo reikšmė gyvenime. Fizinės veiklos pasirinkimas. Fizinės veiklos nebuvimas. Išvados. Literatūra.


Fizinio aktyvumo nebuvimas, kitaip sakant fizinis pasyvumas iššaukia daugybę negalavimų žmonių sveikatai. Būtent fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų ir jam priskiriama 5–10 proc. mirčių Europos regione. Longitudiniais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra priešlaikinio mirtingumo nuo visų priežasčių bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnys. Vis daugiau skelbiama moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, jog fizinis pasyvumas yra ir hiperlipidemijos, nutukimo, II tipo diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų ligų rizikos veiksnys (Jankauskienė, 2008).

Kad studentai būtų aktyvus savęs kūrimo, sveikos asmenybės formavimo procese, t.y. siektų fizinės saviugdos, būtina ugdyti teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą, fizinio aktyvumo vertybinį suvokimą, kurie motyvuotų asmenį veikti. Kita vertus, fiziškai aktyvi veikla gali turėti įtakos pasirinkimo laisvei, formuoti naujų motyvų atsiradimą (Tamošauskas, 2003).

Objektas – Šiaulių universiteto studentų fizinio aktyvumo įpročiai

Tikslas – Išanalizuoti Šiaulių universiteto studentų fizinio aktyvumo įpročius

Nors daugybė faktų ir rekomendacijų, kurios pasiekia, būna ne visada vienodos, dėl fizinio aktyvumo naudos, tačiau mokslininkai yra tos pačios nuomonės, kad bet kokios fizinių pratimų formos gali duoti labai teigiamą efektą, jei lyginsime su tais asmenimis, kurie apskritai nesimankština (Adaškevičienė, 2008).

Užsiimant fiziniu aktyvumu galima pagerinti ne tik fizinę sveikatą, bet išlavinti ir šiuos socialinius įgūdžius: bendravimo ir bendradarbiavimo, sprendimo priėmimo, gebėjimo laikytis nustatytų reikalavimų (Eitzen, 1996). Taip pat fizinis aktyvumas pagerina ir psichinę sveikatą mažindamas nerimą, psichologinę įtampą, depresijos požymius bei streso sukeltus simptomus, didindamas savigarbą, savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis ir gerindamas pažintines funkcijas bei mokymosi rezultatus. Kaip teigia specialistai, fizinis aktyvumas gali pakeisti nemažai vaistų, tačiau nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2013).

Fizinis aktyvumas gerina ir stiprina žmogaus sveikatą, mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Vienu pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, kuris siejamas su 3,5 proc. visų ligų ir jam priskiriama 5-10 proc. mirčių Europos regione. Fizinis pasyvumas yra priešlaikinio mirtingumo nuo visų priežasčių rizikos veiksnys (Jankauskienė, 2008).

Fizinis aktyvumas, mankšta studentams ypač svarbi, nes jie, dirbdami protinį darbą, daug laiko praleidžia sėdėdami. Fizinis ugdymas, sportas ir fizinis aktyvumas yra svarbūs, nepakeičiami reiškiniai visų amžiaus grupių žmonių fiziniam, kognityviniam, funkciniam, sensomotoriniam, psichosocialiniam vystymuisi, ypač vaikystės ir jaunystės amžiaus tarpsniais (Strazdienė ir kt., 2012).

Dažnas studentas neskiria pakankamai dėmesio sveikai elgsenai: yra menkai fiziškai aktyvus, nesveikai maitinasi, rūko, vartoja svaigiuosius gėrimus, linkęs piktnaudžiauti narkotikais, išgyvena dažnus stresus, jaučiasi socialiai pažeidžiamas (Grinienė, 2006).

Tiriamųjų imtis. Kiekybinio tyrimo duomenys buvo rinkti Šiaulių universitete, respondentais buvo pasirinkti visi Šiaulių universiteto studentai, nuo I iki IV kurso, nes studijų metu formuojasi gyvensenos, elgsenos įgūdžiai, turintys įtakos asmens sveikatai vėlesniais gyvenimo tarpsniais, todėl buvo norima nustatyti įvairių kursų studentų fizinio aktyvumo įpročius (Kardelis, 2007). Tyrime iš viso dalyvavo 45 respondentai (30 merginų ir 15 vaikinų) (žr. 1 lentelę).

Tiriamųjų imtis buvo pasirinkta netikimybinė, o atranka atsitiktinė, nes tyrimui buvo parinkti tokie asmenys, kuriuos lengva rasti ir kurie yra lengvai prieinami.

Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliktas 2014 m. Spalio – Lakpričio mėn. Apklausus Šiaulių universiteto I ir IV kurso studentus. Parengta anketa buvo pateikiama popieriniu variantu ir dalinama Šiaulių universiteto fakultetuose.

  • Sveikata Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4673 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sveikatos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 316 KB
  • Šiaulių universiteto studentų fizinio aktyvumo įpročiai
    10 - 6 balsai (-ų)
Šiaulių universiteto studentų fizinio aktyvumo įpročiai. (2016 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/siauliu-universiteto-studentu-fizinio-aktyvumo-iprociai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:50