Šiaurės Lietuvos teisininkų kompetencijų plėtra: mokslinių rezultatų panaudos aspektu


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Bendroji teisininko profesijos samprata. Teisininkų kompetencijos sąvoka ir lygiai. Mokslinės literatūros teisininkams pasiūla. Profesinės teisininkų asociacijos ir draugijos. Empirinio tyrimo metodika ir rezultatai. Tyrimo dizainas, tyrimo metodai. Tyrimo etika ir eiga. Lietuvos teisininkų kompetencijų plėtra mokslinių rezultatų panaudos aspektu. Literatūra. Priedai. Priedas. Tyrimo klausimynas.


Teisininkų profesija reikalauja dažno kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinio informacijos atnaujinimo, nes kečiasi įvairūs LR Vyriausybės nutarimai, įstatymai ir kt. norminiai aktai.

Tyrimo problema. Mokymai yra planuojami kasmet ir jų nuolat daugėja. Teisininkai gali naudotis ir įvairia moksline literatūra, periodiniais leidiniais, lankytis specialiose internetinėse svetainėse ir pan. Tačiau nėra patikrinta ar gauta mokslinių leidinių, mokslinių konferencijų ir kita mokslinė informacija yra panaudojama teisininko darbe.

Mokymus vykdančios privačios įmonės tik teoriškai apibūdina mokymų naudą teisininkui. Ypatingai viešosios įstaigos, siunčiančios teisininkus į mokymus, neretai nesidomi kaip galima bus panaudoti užsakomų periodinių leidinių, konferencijų, seminarų ir pan. metu gauta moksline informacija.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Šiaurės Lietuvos teisininkų kompetencijų plėtrą, mokslinių rezultatų panaudos aspektu.

Tyrimo hipotezė - Šiaurės Lietuvos teisininkų kompetencijų plėtra apima orientaciją į ateities kvalifikacinį potencialą, t. y. žinių deficito mažinimą per įvairius mokymus bei mokslinių rezultatų panaudą

Tyrimo objektas – teisininkų (notarų, teismo posėdžio sekretorių, teismo raštinės darbuotojų, teismo antstolių, juristų, tardytojų ir kt.) kompetencijų plėtra, panaudojant mokslinius rezultatus.

Išanalizuoti teisininkų kompetencijų plėtrą: mokslinių rezultatų aspektu mokslinėje literatūroje bei teisiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose teisininko veiklą.

Išanalizuoti juristų kompetencijų plėtros galimybes.

Giluminiu interviu ištirti mokslinių rezultatų taikymą ir panaudos galimybes teisininkų darbinėje veikloje.

VDU Teisės institutas - teisės magistras (LL.M.).

Nuo darbuotojų kompetencijos priklauso sėkminga organizacijos veikla. R. Jucevičius (1996, p. 206), nurodydamas sėkmingos organizacijos veiklos sąlygas, vieną iš sąlygų nurodo darbuotojų kompetencijų ugdymą. Kuo labiau išsilavinęs žmogus, kuo jis intelektualesnis, tuo labiau jam reikia aukštesnių veiklos motyvų ir savęs įprasminimo. Aukštesnių idealų siekis reikalauja sugebėjimų integruoti įvairias žinias, netradiciškai mąstyti [8].

2 paveiksle nurodyti kompetencijos lygiai ir tobulinimo kryptys yra pritaikomos visų profesijų darbuotojams, įskaitant ir teisininkus.

A. Meilutytė (2008) akcentuoja, jog Jungtinėse Valstijose teisėjų nei kitų teisininkų niekas nemoko – jie mokosi patys, t. y. patys atsakingi už savo profesinę kvalifikaciją ir patys savarankiškai planuoja savo mokymąsi. Mokymąsis yra nuolatinis, privalomas kiekvienam teisininkui, kad ir kokias pareigas jis eitų, kad ir kokį teisinį darbą dirbtų. Be to, kiekvienas teisininkas suinteresuotas kelti savo kvalifikaciją, nes konkurencija – milžiniška. Kiekvienas pats pasirenka, kokių žinių jam šiuo metu labiausiai reikia. Seminarus ir paskaitas organizuoja įvairios specialiai teisininkų mokymosi reikalais užsiimančios firmos – tarp jų irgi yra konkurencija, nes kiekviena siekia pritraukti kuo daugiau dalyvių, todėl stengiasi pasikviesti garsiausius lektorius, geriausius šalies teisininkus. Už mokymąsi mokasi patys teisininkai savo lėšomis ir gana bragiai. Amerika, nors ir turtingesnė šalis už Lietuvą, teisininkų mokymosi nesubsidijuoja. O Lietuvoje, pasak minėtos autorės, teismų įstatymo projekto preambulė, tarp daugybės išvardintų dalykų, nurodyta ir teisininkų mokymosi klausimai. Tam skirtas dvyliktas skyrius, kuriame kalbama apie teisėjams organizuojamą nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą – specialių profesinių žinių plėtimą ir įgūdžių tobulinimą. Šis tobulinimas vyksta pagal metinius teisininkų kvalifikacijos tobulinimo planus. Teisingumo ministerijai pavesta mokymo organizavimas, teisininkų mokymą finansuoja valstybė.

Akademinė visuomenė gyvybiškai suinteresuota savo mokslo darbų rezultatų publikavimu. Šiuo aspektu žurnalai suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: vadinamieji ISI (mokslinės informacijos instituto duomenų bazės, angl. Institute of scientific information) žurnalai, kurie Lietuvoje vertinami aukščiausiai; toliau – vadinamieji ISI aplinkos žurnalai (jie yra kai kuriose duomenų bazėse, bet ne ISI duomenų bazėje, nors taip pat cituojami minėtuose ISI žurnaluose) ir visi likusieji žurnalai.

Lietuvoje turime tris teisinės informacijos rūšis, kiekvienai jų būdingi savi bruožai. Pirmoji – tai teisininkams praktikams skirti žurnalai, nepretenduojantys į mokslinių straipsnių spausdinimą. Jie skirti kasdieniams praktikos teisininkų poreikiams tenkinti. Kita kategorija – teisiniai žurnalai, publikuojantys mokslinių tyrimų apžvalgas bei rezultatus. Trečia grupė – tarptautiniai žurnalai, tarptautinės duomenų bazės.

Internetas labai gelbsti, prieinamumas prie duomenų bazių gerėja, tačiau teisininkams kelia problemų tai, kad dažniausiai straipsnis internete, kuris yra reikalingas ir svarbus, nėra laisvai prieinamas.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 39 puslapiai (6187 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 133 KB
  • Šiaurės Lietuvos teisininkų kompetencijų plėtra: mokslinių rezultatų panaudos aspektu
    10 - 5 balsai (-ų)
Šiaurės Lietuvos teisininkų kompetencijų plėtra: mokslinių rezultatų panaudos aspektu. (2015 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/siaures-lietuvos-teisininku-kompetenciju-pletra-moksliniu-rezultatu-panaudos-aspektu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:51