Siela ir dvasia


Filosofijos aprašymas. Sielos bei dvasios sampratos įvairiose tradicijose yra įvairios. Žodžiais bandyti apibūdinti dvasią yra panašu į pastangas ranka užčiuopti šviesą. Tai substancija esantis aukščiau bet kokių įvardijimų, žodžių, sąvokų. Žmogus jaučia dvasią, bet iki galo nesupranta, nemato jos, paslėptos po šio pasaulio iliuzijų uždanga. Šventoji dvasia kuria mūsų dvasinį gyvenimą, kurio pagrindas yra malonė, jos pajautimas daro mus dvasingais. Dvasingumas yra dieviškosios šviesos, kuri slypi kiekvieno mūsų sieloje, atskleidimas. Jis neturi sąsajų su nei viena religija, tad žmogus turėtų būti atviras visoms tikėjimo formoms, nes Dievas yra per didelis ir per platus, kad galėtų būti apribotas vienu ar kitu tikėjimu. Dievas – tai jėga, energija esanti žmoguje, kurią reikia pažinti per tikrą, tyrą meilę ir tikėjimą. Vakarų pasauliui artimiausia ir geriausiai pažįstama yra krikščionybė, todėl reikalui esant remsimės ja. Biblijoje skelbiama, kad vien tikėjimo šviesa ir įsigilinimas į Dievo žodį įgalina visuomet ir visur pažinti Dievą, kuriame mes „gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 28), kiekviename įvykyje ieškoti jo valios, įžvelgti Dievo atvaizdą visuose žmonėse, ar jie būtų artimi, ar svetimi, teisingai spręsti apie laikinųjų dalykų reikšmę ir vertę tiek jų pačių, tiek žmogaus tikslo atžvilgiu.

Siela ir dvasia. (2014 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/siela-ir-dvasia.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:43