Šilalės vietovės reljefo ir kraštovaizdžio tyrimas


Geologijos savarankiškas darbas. Iliustracijų sąrašas. Įvadas. Šilalės rajonas. Rajono miestai ir kaimai. Gyventojai. Šilalės rajono reljefas. Vandens telkiniai. Upių vandeningumas. Naudingosios iškasenos. Dirvožemiai ir miškingumas. Dirvožemiai. Miškingumas. Saugomos teritorijos. Regioniniai parkai. Gamtos paminklai. Piliakalniai. Akmenys. Išvados. Literatūra. Paveikslėlis nr. 1. Paveikslėlis nr. 2.


Šiuo metu Šilalės mieste gyvena apie 5500, o rajone apie 25200 žmonių. Tai parodo, kad didžioji žmonių dalis gyvena priemiesčiuose ir kaimuose. Todėl yra labai didelis urbanizacijos lygis kaimuose (1.2 pav).

Rajone gyvena apie 25200 gyventojų, o plotas yra 1188 km², todėl gyventojų tankumas yra 24,1 žm./km². Su šiais statistiniais duomenimis Šilalės rajonas yra 41 vietoje pagal gyventojų tankumą viename kvadratiniame metre visoje Lietuvoje.

Nedideliu teritoriniu pasiskirstymu pasižymintis Šilalės rajonas turi ganėtinai daug vandens šaltinių. Rajone išvis telkšo 7 ežerai, tai: Dievytis, Kupstis, Obelynalis, Paršežeris, Požerės ežeras, Rauškas bei Tūjainių ežeras. Didžiausias iš jų – Paršežeris, užimantis net 193,4 ha.

Rajone, kaip ir visoje Žemaičių aukštumoje vyraujantis dirvožemis – Balkšvažemiai. Jie formuojasi toliau besivystant išplautžemiams. Šie dirvožemiai formuojasi po spygliuočių ir mišriaisiais miškais, holoceniniuose bei dugninių moreninių darinių priemoliuose ir moliuose, dvinarėse, glacigeninėse, fliuvioglacialinėse ir senose aliuvinėse nuogulose, esant išplaunamajam rėžimui, sezinio įšalo sąlyginis, veikiant išmolėjimo ir jaurėjimo procesams ir esant giliai išplautiems karbonatams bei rūgščių reakcijai. Balkšvažemiai formuojasi tiek automorfinio tiek ir pusiau hidromorfinio drėkinimo sąlygomis. Nedidelis suglėjėjimas skatina jaurėjimo procesą ir tuo pačių balkšvažemių formavimąsi. Esant drėgmės trūkumui jį kompensuoja teritorijos nuogulų didesnis amžius. Todėl Šilalės rajono dirvožemiui būdinga:

Miškingumas Šilalės rajone – 23,5 %. Auga daugiausia eglynai, nors yra ir pušynų, beržynų. Didžiausi miškų masyvai – Pagramančio – Didkiemio miškai, Tenenių miškai.6. Žemės naudojimas

Taip pat yra gausu botaninių gamtos paveldo objektų: Andriejaičių ąžuolas, Bačiškės liepos (6 vnt.), Bijotų ąžuolas, Dirgėlų pušis, Džiaugėnų liepa, Grimzdų uosis, Juodgirės I ąžuolas, Juodgirės II ąžuolas, Košių ąžuolas, Nasvytalių ąžuolas, Pajūrio ąžuolas, Pajūrio parko tuopa, Pajūrio tuopa, Paragaudžio pušis, Paskarbiškių liepos (5 vnt.), Pundžių ąžuolas, Žvingių liepa, Laukuvos graikinis riešutmedis, Pakalniškių ąžuolas, Tenenių ąžuolas, Nepriklausomybės ąžuolai (3 vnt.), Nepriklausomybės ąžuolas, Sausio 13-osios ąžuolai (13 vnt.) ir (1 vnt.) liepa, Mažikiškės ąžuolas, Dvylikos kamienų liepa ant Biržų Lauko piliakalnio.

Šilalės vietovės reljefo ir kraštovaizdžio tyrimas. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/silales-vietoves-reljefo-ir-krastovaizdzio-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:16