Šildymas kursinis


Centrinio sildymo schema. Sildymo kursinis. Šilumnešio charakteristika. Silumos punkto principine schema. Namo šildymas kursinis. Gyvenamojo namo šildymo schema. Savitosios varzos verte metalu. Patalpų atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai. Silumos punkto principine schema su garu. Patalpos projekt. savitieji nuostoliai.

Statybos kursinis darbas. Informacinių šaltinių apžvalga. Aiškinamasis raštas: šilumos šaltinis objekto charakteristika. Šilumnešio charakteristika. Pastato šilumos nuostolių skaičiavimas. Parenkamos atitvarų sluoksnių medžiagų pagrindinių charakteristikų. Orientacinės projektinės vertės. Apskaičiuojama kiekvieno termiškai vienalyčio sluoksnio atitvaroje šiluminė. Varža r m. K/w. Šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. Apskaičiuojamas norminis šilumos perdavimo koeficientas un w/(m. K). Apskaičiuojamos atitvarų šiluminės inercijos d. Atitvarinių konstrukcijų apskaičiuoti šiluminiai rodikliai. ∑hel, ∑hψ, ∑hg skaičiavimų lentelės parinktoms patalpoms. Patalpos projektiniai savitieji vėdinimo šilumos nuostoliai. Hv, w/k. ∑hin, ∑hnv, ∑hde skaičiavimai parinktom patalpoms. Patalpos projektiniai savitieji šilumos nuostoliai h, w/k. Apskaičiuojame patalpos atitvarų projektinius savitosios šilumos. Nuostolius hen, w/k. Šilumos šaltinio parinkimas. Pastato projektinė šilumos šaltinio galia. Pastato maksimalūs šilumos poreikiai. Maksimalūs šilumnešio kiekiai pastatui. Šilumokaičiai. Grafinė dalis. Šilumos šaltinis pastato aukštų planai. Šilumos punkto principinė schema. Šilumos punkto planas ir pjūvis. Išvados ir pasiūlymai. Priedai.


Pasirinktas šilumnešis vanduo. Tai šilumnešis, kurio temperatūra visada aukštesnė už 00c (apatinė riba), o viršutinė paprastai siekia 150-2000c. Atrodytų, tokioje temperatūroje vanduo jau turėtų virti ir virsti garu, tačiau tik normaliomis sąlygomis vandens virimo temperatūra yra 1000c, o jei slėgis didesnis už aplinkos (760mmhg) slėgį, vanduo verda esant aukštesnei temperatūrao. Pavyzdžiui, esant 1,3mpa (13kg/cm2) dlėgiui, vanduo verda 194,130c temperatūroje. Tokią vandens būseną, kai jis yra suslėgtas ir jo temperatūra yra aukštesnė kaip 1000c, įprastai vadinti perkaitintuoju vandeniu. Tokių parametrų vandenį galima turėti šilumos tiekimo tinkluose.

Vandens virimo temperatūra priklauso nuo slėgio: tv=f(p). Jos reikšmės nustatomos iš sočiojo garo lentelių, kadangi kalbamu atveju šilumnešio paskirtis – šildyti patalpas, medžiagas arba tam tikrą aplinką, aišku, pradinė jo temperatūra bus aukštesnė, o galinė (į šilumos šaltinį grąžinamo šilumnešio) – žemesnė. Pažymėkime šias temperatūras t1 ir t2, (jeigu matuojame kelvino laipsniais, k) ir t1 t2 (jeigu matuojame celsijaus laipsniais, 0c). Taigi pradinės ir atvėsusios šilumnešio temperatūrų skirtumas bus ∆t=t1-t2 arba ∆t=t1-t2 (aišku, kad t1>t2 ir t1>t2)

Vandeninės šildymo sistemos:

Vandeninėse šildymo sistemose centriniame šilumos generatoriuje (katile) šildomas vanduo, kuris vamzdynais patenka į šildymo prietaisus. Per šildymo prietaisų sieneles vanduo savo šilumą atiduoda patalpos orui, atvėsta ir vamzdynais grįžta į katilą pakartotinam pašildymui. Šiose sistemose šildymo prietaisų paviršiaus temperatūra nėra aukšta (50…100 0c) ir labiausiai tinkama higieniškai. Esminiu tokių sistemų privalumu galima laikyti galimybę keisti šilumnešio (vandens) temperatūrą plačiose ribose. Tai leidžia pritaikyti šildymo prietaisų šilumos atidavimo centrinį reguliavimą. Tai labiausiai paplitusios šildymo sistemos. Vanduo pasižymi dideliu šiluminiu imlumu, tankiu, jis nesuspaudžiamas.

Šildymas kursinis. (2012 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/sildymas-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:35