Ieva Simonaitytė "Vilius karalius" Gretės paveikslas


Ieva simonaityte vilius karalius aprasymas. Portugalijos karalius rašinys. Ieva simonaitytė vilius karalius. Grėtė vilius karalius. Ievos simonaitytės gyvenimas. Vilius karalius ir grete. Simonaitytė gretė. Ieva simonaityte vilius karalius nuo 1903 iki. Ieva simonaitytė gyvenimas. Ievos simonaitytes moterys.

Lietuvių analizė. Grėtės paveikslas I. Simonaitytės romane “ Vilius Karalius “. Didžiojo šiaurės karo metu didžiojoje Lietuvoje ir Lenkijoje siautęs maras 1709 - 1710 m. Pasiekė ir mažąją Lietuvą. Po maro kraštas ištuštėjo, jame išmirė trečdalis visų gyventojų. Todėl tuometinis Prūsijos karalius paskelbė atsišaukimą į Vokietijos gyventojus, kviesdamas juos atvykti gyventi į savo valstybę, žadėdamas jiems paramos ir visokių lengvatų.


Didžiojo šiaurės karo metu didžiojoje Lietuvoje ir lenkijoje siautęs maras 1709 - 1710 m. Pasiekė ir mažąją Lietuvą. Iš visur atsikėlę kolonistai nepasižymėjo nei geru ūkininkavimu, nei doru gyvenimu. Kaip teigiama, į mažąją Lietuvą jie atnešė girtavimą, tinginystę, ir daugelį kitų Lietuviams svetimų papročių. Be to valdžia, stengdamasi apsaugoti juos nuo suLietuvėjimo ir išlaikyti kolonistus kaip tvirtą vokietybės atramą, draudė pastariesiems mokytis Lietuviškai kalbėti ir Lietuviškai rengtis. Tuo tarpu tikrasis mažosios Lietuvos vokietinimas prasidėjo tik 19 a. Tuo metu Lietuvių kalba buvo visiškai pašalinta iš mokyklų bei kitų valstybinių institucijų, net iš bažnyčių. Be to Lietuviai pradėti sąmoningai vokietinti per kariuomenę ( vyrai išvežami tarnauti į tolimus vokietijos kraštus ). 1876 m. Buvo išleistas įsakymas, kuriuo vienintele valstybine kalba buvo paskelbta vokiečių.

Iš šio krašto kilusios ievos simonaitytės romane vilius karalius atskleistas Lietuvininkų gyvenimas apima 20 a. Pradžią - laikotarpį nuo 1903 m. Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šį kūrinį i. Simonaitytė rašė dvidešimt metų. Jo idėjiniu pagrindu tampa genčių, kaimynų, atskirų personažų šeimų istorijos. Individualūs žmonių likimai, gyvenimai čia tarsi susipina į vieną.

Romane vaizduojama daug moterų paveikslų, bet tik dvi iš jų buvo vertos karalienės vardo: tai senoji motina katrė karalienė ir grėtė plonikė, vienintelė iš visų viliaus karaliaus moterų, išsikovojusi vietą karalių šeimoje ir gavusi šalteikiškių karalienės vardą.

Grėtės vaikystė buvo skaidri ir šviesi, kol šalia jos būdavo vyresnysis brolis mikis. Juos siejo ypatinga meilė, saugojusi grėtę nuo sunkaus ir sudėtingo gyvenimo. kol mikis buvo čia, ji gyveno kažkokį sielos ir grožio gyvenimą, visi žmonės jai buvo mieli ir brangūs. Visas jos pasaulis, neskaitant marių, - toks gražus plonikė gyveno skaidriame jaunatviškų iliuzijų pasaulyje, tačiau bijojo vieno - grėsmingo šalia tyvuliuojančių marių bangų ošimo. Grėtė neapkentė žvejų gyvenimo. Kiekvienąsyk jiems išplaukiant į marias ją apimdavo siaubinga baimė.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (973 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 9 KB
  • Ieva Simonaitytė "Vilius karalius" Gretės paveikslas
    8 - 2 balsai (-ų)
Ieva Simonaitytė "Vilius karalius" Gretės paveikslas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/simonaityte-vilius-karalius-gretes-paveikslas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:35