Širdies ir kraujagysliu fiziologija


Širdies fiziologija. Sirdies darbo ciklas. Laidzioji sistema. Sirdiesfiziologija. Fiziologija sirdis. Širdies sistolinis tonas. Sirdies veiklos ciklas. Sirdies dirglumas. Sirdis fiziologija. Sirdies 3 ciklo faze.

Medicinos konspektas. Sirdies ir krujagysliu fiziologija. Sirdies funcines ypatybes: dirglumas, laidumas, kontrktiliskumas. Laidzioji sirdies sistema. Kvepavimo fiziologija. 2.laidzioji sirdies sistema: sudaro pecializuotos raumenines lasteles, kurios automatiskai, savaime generuoja elektrinius impulses. Susikaupusios jos sudaro priesirdzio sinusini(SA) ir priesirdini skilvelio(antrioventrikulini-AV) mazgus, taip tap is AV iseinanti Hiso pluosta, kuris baigiasi miokarde Purkinje lastelemis. Sirdies ritmo pagrindinis vedlys yra SA. AV mazge impulses susilaiko 0.1s, o skilveliai per ta laika speja atsipalaiduoti.


Sudaro pecializuotos raumenines lasteles, kurios automatiskai, savaime generuoja elektrinius impulses. Sirdies ritmo pagrindinis vedlys yra sa. Av mazge impulses susilaiko.

Sirdies veiklos ciklas: fazes, ju trukme, voztuvu padetis, kraujo tekejimo, kryptis. 3fazes: 1)piresirdziu systoles; 2) skilveliu systoles; 3) bendras atsipalaidavimas. Priesirdziu systole trunka. 1s, skilveliu. 3s. Kai kraujas istumemas is skilveliu uzsirado burniai voztuvai ir atsidaro aortos ir plautinio kamieno voztuvai. Is priesirdziu kraujas isstumiamas i skilvelius, o is skilveliu i aorta ir plautini kamiena.

Sirdies veikos rodiliai: dirbdama sirdis sunaudoja 10% visos kuno energijos. Sunkus fizinis darbas keleriopai padidina sirdies drba. O2 trukumui sutinka elektrinio impulso plitimas laidziaja sistema. Skilveliu susitraukimo jegai isvystiti lb svarbus yra ca2+ jonas.

Sirdies veiklos tyrimas: tonai, ekg. Populiariausias sirdies tonu istyrimas yra auskultacija stetoskopu arba fonendoskopu. Garsas girdimas sistoles metu-sistolinis tonas(i tonas), diastoles-diastolinis tonas(ii tonas). Ekg – elektrokardiograma, ji gaunama registruojanat sirdyje esencius elektrinius potencialus. Aktyvus elektrodai tvirtinami ant ranku ir kaires kojos, o neutralus (izeminimas) ant desines kojos. Registruojami 3teigiami(p,r,t) ir 2neigiami(q,s) danteliai. P dantelis- impulsoatsiradimas sa ir jo plitimas priesirdziuose; r- skilveliu dirginimas; t- skilvelio miokardo lasteliu repoliarizacija; pq intervalas rodo lika, iki. 2s; qrs- atinka skilveliu dirginima ir trunka. 1s; st registruoja miokardo baigiamaja repoliarizacija ir trunka. 3s; t-p intervalas yra diastoles laikas.

Sierdies veiklos neurologine sistema: nervine sirdie veiklos reguliacija skatina arba slopina sirdies susitraukimu dazni ir jaga. Tai reguliuoja vegetacine nervu sistememasimtatiniai nervai, isskirdami adrenalina per ā-adrenorecptorius, greitina sirdies susitraukimo dazni, jega, taip tap didina miokardo dirgluma ir laiduma.

Hemodinamika: kraujo kiekio paskirstymas kraujagysliu sistemoje, kraujo tekejimo greitis. Kraujas teka kraujagyslemis, veikiamas spaudimu skirtumo, Kraujas teka is is didziausio slegio(aorta) i maziausia slegi(tusciosios venos) turincias kraujagysles.

  • Medicina Konspektai
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (890 žodžių)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 8 KB
  • Širdies ir kraujagysliu fiziologija
    10 - 1 balsai (-ų)
Širdies ir kraujagysliu fiziologija. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/sirdies-ir-kraujagysliu-fiziologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:49