Širdies, kraujagyslių sistema


Biologijos aprašymas. Širdies , kraujagyslių sistema. cardiovasculare. Kraujotakos sistema. Arterijomis arteriae. Venomis venae. Kapiliarais vas capillare. Dviem kraujo apytakos ratais didžiuoju ir mažuoju. Anastomozėmis vasa anastomotica. Arterinės , veninės ir arterioveninės. Arterinės. Šalutinės kolateralinės. Nuostabiuoju tinklu. Kraujagyslių sienelės sandara. Elastinio tipo. Elastinio raumeninio tipo. Širdis , cor. Širdies sienelės sandara. Širdies vožtuvai. Širdies vožtuvus. Dešiniajame - triburis. Kairiajame dviburis. Širdiplėvė perikardas. Širdies vidinė sandara. Dešinysis prieširdis atrium dextrum. Kairysis prieširdis atrium sinistrum. Dešinysis skilvelis. Kairysis skilvelis. Širdies laidžioji sistema ir nervai. Antinis sinusinis prieširdžio mazgas. Prieširdinis skilvelio atrioventrikulinis. Prieširdinis skilvelio atrioventrikulinis pluoštelis. Dvi Hiso kojytes. Purkinje skaidulas. Širdies kraujagyslės. Mažojo kraujo apytakos rato kraujagyslės. Plaučių kamienas truncus pulmonalis. Didysis kraujo apytakos ratas Didžiojo kraujo apytakos rato a r t e r i j o. Aorta aorta. Kylančioji aorta ir jos šakos. Aortos lankas ir jo šakos. Žasto ir galvos kamienas. Bendroji miego arterija. Išorinės miego arterijos. Vidinės miego arterijos. Paraktinė arterija. Pažastinė arterija. Žastinė arterija. Alkūninė arterija. Stipininė arterija. Paviršinį delno lanką. Gilųjį delno lanką. Pirštų arterijos. Nusileidžiančioji aorta. Krūtinės aorta. Vidurių šakos. Pasieninės šakos. Pilvo aorta. Pasieninės arterijos. Vidaus organų arterijos. Bendrosios klubo arterijos. Išorinė klubo arterija. Šlauninė arterija. Pakinklinė arterija. Užpakalinė blauzdos arterija. Priekinė blauzdos arterija. Didžiojo kraujo apytakos rato v e n o.


Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema. Žmogaus kraujo apytakos sistema yra uždara. Jos centre yra širdis. Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis (arteriae), kuriomis teka į širdį - venomis (venae). Arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis - veninis kraujas. Mažojo kraujo apytakos rato kraujagyslėse, kuriomis kraujas iš širdies teka į plaučius ir iš plaučių vėl į širdį, yra atvirkščiai: arterijomis teka veninis kraujas, o venomis - arterinis. Arterijos organuose pasibaigia kapiliarais (vas capillare), kurie pereina į venų sistemą. Kraujas žmogaus organizme teka nenutrūkstamai dviem kraujo apytakos ratais: didžiuoju ir mažuoju. Kraujagyslės, kuriomis kraujas iš širdies nuteka į visą organizmą ir paskui vėl sugrįžta į širdį, sudaro didįjį kraujo apytakos ratą. Mažąjį kraujo apytakos ratą sudaro kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į plaučius: čia iš veninio kraujo CO2 patenka į plaučių alveoles, o iš jų (alveolių) O2 - į kraują. Taip veninis kraujas virsta arteriniu, kuris grįžta atgal į širdį plaučių venomis.

Arterijos ir venos yra stambios magistralinės kraujagyslės (aorta, plaučių kamienas, apatinė ir viršutinė tuščiosios venos). Magistralinių kraujagyslių šakos skirstomos į ekstraorganines ir intraorganines. Ekstraorganinės kraujagyslės eina nuo magistralinės iki organo, o intraorganinės išsišakoja pačiuose organuose. Arterijos organuose išsišakoja iki arterijolių, o šios suskyla į kapiliarų tinklą. Kapiliarai išvarsto beveik visus organizmo organus ir audinius. Susisiekdami vieni su kitais, jie sudaro tinklus. Čia vyksta dujų bei medžiagų apykaita tarp kapiliarų viduje esančio kraujo ir išorėje esančių audinių ląstelių. Iš kapiliarų tinklo prasideda veninė sistema. Susijungus kapiliarams, susidaro venulės, o joms susijungus - venos. Venų yra daugiau nei arterijų. Venų talpa yra 2-3 kartus didesnė už arterijų talpą.

Kiekvienos arterijos smulkesnių šakų pasklidimo zona vadinama tos arterijos baseinu (pvz., aortos lanko baseinas, žąsto arterijos baseinas, bendrosios klubo arterijos baseinas ir t.t.). Veniniu baseinu vadinama zona, iš kurios kraujas suteka į atitinkamą veną (pvz., vartinės venos baseinas, lykinės venos baseinas, viršutinės tuščiosios venos baseinas).

Kraujagyslių sistemoje būdingos baseinus jungiančios šakos, vadinamos anastomozėmis (vasa anastomotica) (gr.anastomosis - sujungimas). Anastomozės gali būti arterinės, veninės ir arterioveninės.

Arterinės anastomozės, tai jungtys tarp arterijų. Pro jas kraujas iš vienos arterijos baseino gali įtekėti į kitos arterijos baseiną. Tarp smulkių arterijų jungtys yra paplitusios visame organizme. Esant reikalui arterijų baseinų anastomozės gali sudaryti šalutinį apytakos kelią, kuris, jei reikia gali virsti pagrindiniu.

Veninės anastomozės yra labai paplitusios, nes visos kūno venos tarpusavyje jungiasi (išskyrus širdies venas). Tai palengvina veninio kraujo tekėjimą į širdį. Tarp smegeninės išorinių ir vidukaukolinių venų yra veninių anastomozių. Jos sudaro papildomus, atsarginius kelius kraujui iš smegenų ertmės nutekėti į išorę, tai svarbu normalaus slėgio palaikymui kaukolės viduje.

Arterioveninės anastomozės, tai jungtys, kuriomis kraujas aplenkdamas kapiliarų tinklą, iš arterijų teka tiesiog į venas. Jos skirstomos į apsukines ir tiesiogines. Apsukinės anastomozės paplitusios visuose audiniuose. Paprastai arteriolę su venule jungia kapiliarų tinklas ir anastomozinė jungtis. Jei reikia kraujas teka abiem kanalais. Nedirbančiame organe kraujas gali tekėti per anastomozę tiesiai į venulę. Taip taupoma energija. Tiesioginės anastomozės yra tikrojoje odoje, ypač nosies, skruostų, ausų srityje. Čia susidaro tiesioginės jungtys be kapiliarų tinklo. Kai tiesioginės anastomozės atviros, kraujas greitai iš arteriolių teka į venules. Tokios anastomozės palaiko termoreguliaciją.

  • Biologija Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (6270 žodžių)
  • Biologijos aprašymai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Širdies, kraujagyslių sistema
    10 - 6 balsai (-ų)
Širdies, kraujagyslių sistema. (2016 m. Sausio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/sirdies-kraujagysliu-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:46