Širdies ligos konspektas


Vaistai pulsui reguliuoti. Fitochinonas.

Medicinos konspektas. Širdies ligos problemos aktualumas Lietuvoje. Širdies ligų rizikos veiksniai. Rizikos veiksniai , kurių negalima paveikti nemodifikuojami. Pagrindinai tabako dūmų nuodai. Kaip rūkymas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ? Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai. Laboratorijoje galima nustatyti 4 riebalinius junginius. Cukrinis diabetas –. MITYBA Bendrosios dietinės rekomendacijos. Omega 3 riebiosios rūgštys. Vitaminai B6 , B12 ir Folio rūgštis. Maisto papildai. Sportuojant organizme vyksta šie procesai. Kraujyje mažėja cholesterolio MTL ir trigliceridų kiekis , didėja DTL cholesterolio – kraujagysles saugo nuo aterosklerozės. Mažina kraujo krešėjimą , krešulių susidarymo galimybę. Padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies susitraukimo dažnį. Treniruoja ir stiprina širdies raumenį. Didina koronarinių arterijų spindį. Gerina širdies raumens aprūpinimą krauju. Išeminė širdies liga IŠL Koronarinė širdies liga KŠL. Išemija pasireiškia , sutrikus pusiausvyrai tarp miokardo poreikio ir aprūpinimo deguonimi. Šį disbalansą gali sąlygoti. Stabilioji krūtinės angina. Krūtinės anginos skausmų klinikinė klasifikacija. Krūtinės anginos priepuolių gydymas. Ilgalaikis krūtinės anginos gydymas Nemedikamentinės priemonės. Medikamentinės priemonės , mažinančios išemiją ir simptomus. Ūminiai išeminiai sindromai. Nestabilioji krūtinės angina Nestabilioji krūtinės angina. Nestabilioji krūtinės angina diagnozuojama , jei. Sergantiems nestabiliąją krūtinės angina galima skirstyti į grupes. Didelės rizikos grupės ligoniai. Medikamentinis gydymas. Miokardo infarktas. Ūminio miokardo infarkto diagnostika. EKG pokyčiai. Kairiojo skilvelio miokardo vieta EKG derivacijos. Tyrymai Miokardo nekrozės žymenys. Kiti galimi tyrimai. Galimos ŪMI komplikacijos.


Lietuva priklauso didelės rizikos šalių grupei, kurioje aterosklerozė ir jos sukeliamos IŠL įgavo sunkiaivaldomos epidemijos mąstą.

Rūkymas – vienas iš trijų pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių (kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir kraujo riebalais – lipidais). Lietuvoje rūkymo problema ypač aktuali. Rūkyti pradedama vis jaunesniame amžiuje. Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių dalelių ir dujų pavidalu. 60 iš jų laikomi kancerogenais. Jie priskiriami patiems stipriausiems A klasės kancerogenams.

Kasdien surūkant po pakelį cigarečių, širdies infarkto rizika padvigubėja. Didesnis cigarečių kiekis riziką padidina trigubai.

Rūkantiesiems širdies infarktas daug dažniau baigiasi mirtimi, jiems didesnė infarkto pasikartojimo tikimybė.

Skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų (krešėjimo ląstelių) sulipimą. Rūkančiųjų kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.

Rūkantieji dažniau serga ir kitomis ligomis: vėžiu, lėtiniu bronchitu, kojų kraujagyslių ligomis, kaulų išretėjimu.

Vyrai, perkopę 35 m. ir moterys – 40 metus būtinai turi žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, nes tokiame amžiuje padidėja širdies ligų rizika.

Laboratorijoje galima nustatyti 4 riebalinius junginius:

Nutukusių žmonių kraujyje dažnai nustatomas padidėjęs lipidų kiekis, sutrikęs jų santykis, kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė. Jie dažniau suserga KŠL, miokardo infarktu.

Sutrinka gliukozės apykaita. Žinomas ryšys tarp nutukimo ir cukrinio diabeto.

Nutukusiųjų tyrimus visuomet sunkiau įvertinti, juos sunkiau operuoti, atlikti narkozę, blogiau gyja žaizdos.

Vartojant žuvų taukų papildus kardiovaskulinių įvykių tikimybė sumažėjo nuo 19 iki 45 proc., o mirštamumas tarp pacientų, sirgusių miokardo infarktu ir vartojusių žuvų taukus ar daugiau žuvies, per 2 metus sumažėjo 29 proc.

Vitaminas K yra 2 formų. Vitaminas K1(fitochinonas) randamas augaluose, o vitaminas K2 (menachinonas) – mėsoje, kiaušinių tryniuose ir pieno produktuose.

Maisto produktuose sparčiai mažėja mūsų sveikatai reikalingų medžiagų dėl dirvožemio nualinimo, gyvulių augimo skatinimo hormonais, nesubrendusių daržovių ir vaisių rinkimo ir jų ilgalaikio laikymo bei daugybės kitų veiksnių.

Todėl maisto papildų vartojimas įgyja vis didesnę prasmę.

Ypač svarbu papildyti ir koreguoti mitybą moksliškai pagrįstų medžiagų, kurios svarbios gerinant sveikatos būklę ir užkertant kelią ar atitolinant sunkių ligų vystymąsi, vartojimu.

Nejudra – vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Daugiau nei 70% suaugusių žmonių juda nepakankamai. Technologinis procesas sudarė sąlygas mūsų raumenis “atleisti” nuo bet kokio darbo. Tyrimais nustatytas minimalus fizinis aktyvumas saugantis nuo širdies ligų: bent 20 min. Aerobinių pratimų mažiausiai 3 kartus per savaitę.

Kuo treniruotesnis žmogus, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kraujo kiekį, pulsas krūvio metu dažnėja ne taip staiga, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis.

Po fizinio krūvio visi rodikliai greičiau sunormalėja.

Sukeliamieji veiksniai. Fizinė, emocinė ar kita įtampa, dėl kurios padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis, stiprėja miokardo susitraukimas ir didėja deguonies poreikis miokarde. Greičiau pasireiškia, esant šaltam vėjuotam orui, rūkant.

Elektrokardiograma. Ramybės elektrokardiograma iki 50 proc. ligonių būna be pokyčių. Kartais gali būti nusileidęs ST segmentas arba T bangos inversija.

Fiziniai krūvio mėginiai. Dažniausiai atliekamas veloergometrijos ar tredmolo mėginys. Sergantiems kojų ligomis, hipertenzija, gali būti atliekama perstemplinė prieširdžių stimuliacija.

Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio, pvz., einant lygia vietove 100-500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla rytą, per pirmąsias valandas nubudus. Šios grupės ligoniai gerai žino savo fizines galimybes ir vengia fizinės įatmpos.

Lytiniai santykiai gali sukelti krūtinės anginą. Patarti prieš lytinį aktą vartoti nitrogliceriną. Viagra, cialis gana saugūs vyrams, sergantiems IŠL, tačiau jų negalima vartoti kartu su ilgo veikimo nitratais.

Medikamentiniai, gerinantys prognozę, apsaugantys nuo miokardo infarkto ir mirties

Trombocitų agregaciją mažinantys vaistai: aspirinas (75-150mg), klopidogrelis.

AKF inhibitorių skiriama sergantiems stabiliąją krūtinės angina bei hipertenzija, cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, persirgusiems miokardo infarktu.

Beta adrenoblokatoriai. Įrodytas jų veiksmingumas persirgusiems MI, sergantiems ŠN. Beta adrenoblokatoriais yra pirmojo pasirinkimo antiangininiai vaistai.

Atsiradus išeminės širdies ligos (IŠL) paūmėjimo simptomams, Europos kardiologų draugijos rekomendacijose siūloma nustatyti ūminio išeminio sindromo (ŪIS) diagnozę.

Praeinanti ar nuolatinė ST segmento deprsija >0,5 mm, buvęs (<30 min.) bet šiuo metu neužfiksuotas ST segmento pakilimas >0,5 mm.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (5112 žodžių)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 276 KB
  • Širdies ligos konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Širdies ligos konspektas. (2015 m. Birželio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/sirdies-ligos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:10