Šiuolaikinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos


Ekonomikos referatas. Šiuolaikinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos. TAS (Tarpbankinių atsiskaitymų sistemų) tipai. Tarpbankinių atsiskaitymų sistemų plėtros tendencijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Straipsnyje aprašomi pagrindiniai šiuolaikiškų tarpbankinių mokėjimo sistemų tipai, analizuojami pagrindiniai struktūriniai bruožai, veiklos privalumai ir rizikos. Ypatingas dėmesys skiriamas bendrųjų atsiskaitymų realiu laiku sistemų, kurios yra naudojamos atlikti didelius ir skubius piniginius pervedimus, pasaulinėje mokėjimo infrastruktūroje spartaus paplitimo priežastims. Parodytos įvairios verslo procesų tobulinimo formos mokėjimo struktūrose, remiantis šiuolaikinėmis technologijomis.

Tarpbankinės atsiskaitymų sistemos (toliau - TAS) užima svarbią vietą šiuolaikinės ekonomikos mokėjimo infrastruktūroje. Per juos kasdien praeina didžiuliai pinigų srautai, ekvivalentūs 40- 50% metinio atitinkamų šalių BVP. Su TAS pagalba atliekamas galutinis finansų rinkų dalyvių ir realaus ekonomikos sektoriaus sąskaitų sureguliavimas. TAS veikla yra nuolat stebima centrinių bankų ir tarptautinių finansinių organizacijų, siekiančių teikti techninį šių struktūrų atnaujinimą, siekiant padidinti jų veiksmingumą, efektyvumą ir saugumą.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės TAS, jų savybes bei vystymosi perspektyvos.

Istoriškai susiklostė, kad mokėjimai tarp kredito įstaigų ir jų piniginių įsipareigojimų sureguliavimas vykdavo dvišalių korespondentinių susitarimų rėmuose. Bankai sudarydavo susitarimus dėl tarpusavio paslaugų teikimo ir tarpusavio atsiskaitymų ir atidarydavo vienas kitam specialias (korespondentinės) sąskaitas, kurios atspindėdavo jų operacijų finansinius rezultatus.

Korespondentiniai santykiai labai paplito tarptautinėje bankininkystėje, kur jie pakeitė išsivysčiusių filialų tinklą.

Su tarpbankinių santykių plėtra tapo populiarūs daugiašaliai korespondentiniai susitarimai. Tuose susitarimuose atsiskaitymų tarpininko vaidmenį atlikdavo trečioji šalis - stambus komercinis bankas, atidarydamas LORO sąskaitas šioms kredito įstaigoms. Kredito įstaigos atlikdavo tarpusavio atsiskaitymus per šias sąskaitas neatidarydamos korespondentinių sąskaitų tarpusavyje. Taip sutaupydavo nemažai lėšų ir pagerindavo atsiskaitymų efektyvumą.

Palaipsniui pagrindinio atsiskaitymų centro vaidmenį perėmė šalies centrinis bankas, kuriame dauguma komercinių bankų turi savo atsiskaitymo ir rezervines sąskaitas. Atsiskaitymai per centrinį banką turi keletą akivaizdžių pranašumų. Pirma, juose naudojami taip vadinami „centrinio banko pinigai“ (central bank money), turintys ypatingą patikimumą, kaip emisijos centro ištekliai. Antra, centrinis bankas, veikiantis kaip mokėjimo sistemos operatorius, dalyviams teikia paskolas, kad atstatyti einamųjų mokėjimų vykdymui laikinai trūkstamą lėšų kiekį.

Per pastaruosius 30 metų tarpbankinių mokėjimų sektoriuje vyko reikšmingi pokyčiai. Pagrindinę vietą ten užėmė struktūros, kurių specializacija yra didelės piniginės perlaidos. Pasaulinėje literatūroje, jos yra žinomos kaip didmeninės mokėjimo sistemos (wholesale payment systems) arba mokėjimų didelėmis sumomis sistemos (large value payment systems). Būtent per šias sistemas šiandien vyksta didelė dalis mokėjimų bankų sektoriuje, atsiskaitymai akcijų ir valiutų rinkose, pinigų politikos operacijos ir kiti panašūs sandoriai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2500 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 72 KB
  • Šiuolaikinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos
    10 - 6 balsai (-ų)
Šiuolaikinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos. (2015 m. Rugsėjo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/siuolaikines-tarpbankiniu-atsiskaitymu-sistemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:42