Šiuolaikiniai filosofai apie kūrybiškumo ugdymą


Filosofijos kursinis darbas. Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Dėstomoji dalis. Kas yra kūrybiškumas? Kūrybiškumo samprata. Kūrybiškumas ir visuomenė. Kūrybiškos asmenybės ugdymas. Keletas klaidingų požiūrių į kūrybiškumą. Iš tikro, galime kalbėti apie tris kūrybiškumo elementus. Kaip tapti kūrybiškesniu. Keletas patarimų. Kūrybiškumas kasdieniame gyvenime. Kūrybiškumas ir vaikai. Kūrybiškumas darbe. Problemos. Kas slopina kūrybiškumą? Kūrybiškumo slopinimo padariniai. Kūrybiškumo skatinimas mokykloje. Kūrybinio mąstymo savybės. Mitai apie kūrybiškumą. Tyrimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Anketa.


Kūrybiškumas kiekvieno žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą. Vieniems žmonėms kūrybiškumas yra gyvenimo variklis, be kurio jie niekaip neįsivaizduoja ne tik savo buities, tačiau ir kitų svarbių gyvenimo procesų, kitus kūrybiškumas liečia mažiau. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet, rodos, žmogus tobulėja kiekvieną dieną, labai svarbu atrasti savo nišą, į daugelį dalykų mokėti pažvelgti kitaip, sugebėti padaryti greitus ir racionalius sprendimus, ieškoti naujų idėjų. Ne tik mokykloje, tačiau ir kasdieninėje rutinoje mūsų bendraamžiai susiduria su įvairiomis situacijomis, kuomet privalo pasitelkti kūrybines idėjas. Taip nuo mažų dienų mes mokomės ir tobulėjame, kad ateityje įvairias žinias galėtume panaudoti asmeniniais, darbo ar visuomeniniais klausimais, įgyvendinti įvairias idėjas. Šią temą mes pasirinkome, pirmiausia, dėl to, nes pačios esame kūrybingos asmenybės, todėl norime išanalizuoti mūsų bendraamžių požiūrį į kūrybiškumą. Norime suprasti, iš ko jie semiasi idėjų, ką mano apie kūrybiškumo ugdymą mokyklose, taip pat norime sužinoti, kokios yra tinkamos sąlygos kūrybiškos asmenybės vystymuisi.

Daugelis kūrybiškumą suvokia kaip gebėjimą spręsti problemas naujoviškai, originaliai, netikėtai. Be to, kūrybiškas sprendimas visiškai išsprendžia problemą, nesukelia neigiamų pasekmių, nereikalauja didelių materialinių ar finansinių išteklių. Tokį sprendimą sugeba rasti tik nedaugelis žmonių. Ilgą laiką buvo manoma, jog kūrybiškumas yra visiškai įgimta savybė. Kai kurie vadovai iki šiol yra įsitikinę, jog jų įmonėse kūrybiški verslo sprendimai gali būti priimti tik „iš prigimties“ kūrybiškų darbuotojų. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai patvirtina faktą, jog ši savybė priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie nebūtinai yra įgimti. Įvairiuose šaltiniuose galima aptikti šiuos kūrybiškumo elementus: gebėjimai, žinios, asmenybės bruožai, motyvacija, aplinka.

Siekdamos išsiaiškinti Molėtų gimnazijos mokinių nuomonę apie kūrybiškumą, bei jo ugdymą, parengėme 48 anketas , kurias išdalinome gimnazijos mokiniams. Susumavus gautus duomenis, išanalizavus mokinių pateiktus atsakymus, gautus rezultatus pateikėme diagramomis.

Gauti rezultatai pavaizduoti diagramoje: iš 48 apklaustųjų, 35 ( 73%) sutiko, kad kūrybiškumas turi didelę Įtaką asmenybės formavimuisi, 8 apklaustieji ( 17%) į šį klausimą atsakė neigiamai, o 5 (10%) neturėjo nuomonės. Gauti rezultatai rodo, jog dauguma gimnazijos mokinių kūrybiškumą laiko svarbiu veiksniu, padedančiu formuotis asmenybei.

Gauti rezultatai pavaizduoti diagramoje: iš 48 apklausos dalyvių gavome 85 atsakymus ( buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus). 21% apklaustųjų propaguoja dailę, 31% domisi muzika, 21% mokinių užsiima šokiais, 6%- kovos menais, 12% mėgsta teatrą, o 9% neužsiima ir nesidomi jokia menine veikla. Rezultatai rodo, jog daug jaunimo domisi menu ir užsiima šia veikla. populiariausios meno rūšys yra dailė, muzika ir šokis.

Gauti rezultatai pavaizduoti diagramoje: iš 48 apklaustųjų, 17( 35%) atsakė teigiamai, o 31 apklausos dalyvis ( 65%) pažymėjo, jog mokyklose skiriamas per mažas dėmesys kūrybiškumo skatinimui. Apklausa rodo, jog mokiniai nėra patenkinti dabartine situacija bendrojo lavinimo mokyklose ir norėtų, jog mokinių saviraiškai būtų skiriamas didesnis dėmesys. Šiuolaikinėje mokykloje vis dar vyrauja formalus ugdymas, o mažiau dėmesio skiriama kūrybiškam žinių pritaikymui.

Gauti rezultatai pavaizduoti diagramoje: iš 48 apklaustųjų gavome 71 atsakymą ( buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus). 23% apklausos dalyvių įkvėpimo semiasi gamtoje, 15%- iš dailininkų darbų, 13%- skaitydami literatūros kūrinius, 3%- spaudoje, 39% apklaustųjų jį randa muzikos kūriniuose, o 7%- filosofų darbuose. Iš apklausos rezultatų matome, kad daugiausiai Molėtų gimnazijos mokiniai įkvėpimo semiasi iš muzikos kūrinių ir gamtos.

Gauti rezultatai pavaizduoti diagramoje: iš 48 apklaustųjų, 26 ( 54%) skiria didelį dėmesį kūrybiškumo realizavimui ir ieško tam naujų būdų, 12 mokinių ( 25%) į klausimą atsakė neigiamai, o 10 apklaustųjų (21%) pažymėjo, jog kūrybiškumu apskritai nesidomi, nemano, kad kūrybiškumas yra svarbus, todėl neieško naujų būdų jam ugdyti. Iš rezultatų galime pastebėti, kad dauguma gimnazijos mokinių domisi kūrybiškumu ir ieško naujų būdų jam realizuoti.

Gauti rezultatai pavaizduoti diagramoje: iš 48 apklaustųjų, 7 mano (14%), jog kūrybiškumas yra mokėjimas gražiai piešti, dainuoti, šokti, 20 apklausos dalyvių (42%) kūrybiškumą apibūdina kaip gebėjimą ką nors kurti, o 21 apklaustajam (44%) kūrybiškumas yra gebėjimas į naują dalyką pažvelgti „Kitu kampu “. Apklausos duomenys rodo, kad dauguma mokinių kūrybiškumą supranta ne tik kaip meninius gebėjimus, bet platesne prasme ( kaip kūrybos procesą ar savitą, kūrybišką požiūrį į įvykius).

  • Filosofija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (4541 žodis)
  • Gimnazija
  • Filosofijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 129 KB
  • Šiuolaikiniai filosofai apie kūrybiškumo ugdymą
    10 - 5 balsai (-ų)
Šiuolaikiniai filosofai apie kūrybiškumo ugdymą. (2015 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/siuolaikiniai-filosofai-apie-kurybiskumo-ugdyma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:33