Šiuolaikinių ir lietuvių liaudies šokių sąsajos su lietuvių liaudies simbolika moksleivių dainų šventės, šokių dienos programoje „laiko vaikai”


Menų kursinis darbas. Įvadas. Simbolių reikšmė lietuvių kūryboje. Šokio simbolizmas, jo prigimtis, struktūra. Šokio simbolizmo įvairovė. 7. 2012m. moksleivių dainų šventė. Šokių dienos, programos ,,laiko vaikai“ prasmės ir reikšmės. 13. Grafiniai simboliai ,,laiko vaikų“ choreografinėse kompozicijose, bei jų brėžiniuose. Išvados. Literatūra. 18. Priedai. 20.


Mano tikslas – išsiaiškinti, ką bendro turi liaudies ir šiuolaikiniai šokiai, pastebint išskirtinę ir unikalią lietuvių liaudies simboliką šokių dienos kompozicijų brėžiniuose. Tikslą mėginsiu pasiekti stebėdama 2012 m. Moksleivių dainų šventės šokių dienos programos ,,laiko vaikai“ vaizdo įrašą ir analizuodama „Laiko vaikų“ choreografinius brėžinius, kurie turėtų padėti man išsiaiškinti šių, atrodo visiškai skirtingų, šiuolaikinių ir liaudies šokių bendrystę.

Negalima teigti, kad simbolizmas šokyje atsirado iškart, kai buvo sušoktas pirmasis šokis. Pasak K. Poškaičio, pirmieji šokiai buvo senovėje gyvenusių medžiotojų, kurie šokyje vaizduodami medžioklę naudojo tam tikrus judesius, tam kad medžioklė būtų sėkminga. Šie medžiotojų šokiai buvo šokami prieš pat medžioklę, kaip sėkmingos artėjančios medžioklės ženklas. Tiesa, tuomet šokdavo tik vyrai ir tik tie, kurie patys medžioja. Medžiotojų šokius iš dalies galima priskirti ir prie apeiginių, kadangi apeiginiai šokiai buvo šokami tam, kad atlikti kokias nors apeigas, tokias kaip lietaus prišaukimas ir kt. Medžioklės šokiai buvo mėgdžiojamojo pobūdžio, todėl šokių simbolių juose išvengiama. Vėliau pradėta vaizduoti daugiau buitinio gyvenimo. Buitinių šokių judesiai atspindėdavo įvairius buities darbus, buvo nesudėtingi ir prieinami kiekvienam, kuris turėjo šiek tiek noro išreikšti save, o galiausiai tiesiog pasilinksminti.

Pirmiausia šokiuose buvo atkartojami, pavaizduojami kokie nors buitiniai, įprasto gyvenimo judesiai, kurie turėjo papasakoti kokį nors veiksmą (medžioklė, žemės ūkio darbai ir pan.). Vėliau pradėta į šokį žiūrėti nebe taip primityviai ir imta jį šiek tiek stilizuoti. Stilizuojant susidarė bendras šokio vaizdas, kompozicija. Tai jau buvo ne daugumos šokėjų vienoje vietoje bendras judesių kratinys, o kompozicija turinti šiek tiek gilesnę prasmę, kurioje mintis išreiškiama ne individualiai, o jau bendrai visiems šokėjams (įvairūs kompozicijų brėžiniai, vaidybiniai elementai).

Kalbant apie šiuolaikinius šokius, jų kompozicijos idėja dažniausiai perteikiama labai abstrakčiai ir su gilia perkeltine prasme. Tarkime kompozicijoje, kurios pavadinimas yra ,,ugnis“ mes nepamatysime jokių tikros ugnies elementų, galime jų netgi neįžvelgti pačiame šokyje, tačiau pavadinimas greičiausiai bus panaudotas perkeltine prasme, kadangi ugnis dažnai reiškia sunkumus, kančią ir skausmą, taigi kompozicijoje bus perteikiami šie jausmai.

Liaudies šokiuose viskas yra šiek tiek paprasčiau. Mintis dažnai yra perteikiama perkeltine prasme, tačiau nesudėtingai, jog kiekvienas žiūrovas galėtų suprasti, ką norima pasakyti šokiu, ar ką norima pavaizduoti. Liaudies šokiuose merginos niekada nevaizduos vaikinų, o vaikinai – merginų. Kiekvienas liaudies šokis turi savitą stilistiką ir be kita ko gausybes simbolinių reikšmių.

Rombas geometrijoje naudojamas kaip aktyvumo simbolis ir yra ypač pamėgtas senovės lietuvių. Lietuviai rombų raštus plačiai naudojo margindami tautines juostas. Senovėje lietuviai rombui suteikė nemažai gana skirtingų reikšmių, tokių kaip žemė, saulė, diena, moteris, ugnis, vainikas ar šulinys.

Nors pasaulyje ženklų bei simbolių yra gausybė - nedaug jų tėra naudojama choreografiniuose brėžiniuose. Tačiau choreografijoje taip pat plačiai naudojamos simbolių samplaikos, kurios gali turėti daug reikšmių. Kaip ,tarkime, apskritimas, kurio viduryje vaizduojamas kryžius, yra astrologijoje ir pagonių tikėjime suprantamas, kaip žemės simbolis, jis suteikia derlingumo, grožio, gėrio prasmę. Spiralė, lietuvių liaudies šokyje dažnai naudojamas brėžinys taip pat yra pagonių dvasinis simbolis reiškiantis žmogaus dvasios tyrumą, jos amžinybę ir tęstinumą. Kryžius su apskritimais jo galuose Egipte turi sakralinę prasmę ir reiškia ,,jei mirs Dievas, turiu mirti ir aš“. Dvi laužytos kreivės yra astrologinis simbolis, kuris reiškia vandenį (vieną iš dvylikos zodiako ženklų). Kryžius su apskritimu tarp jo dviejų kraštinių yra pagonių mirties simbolis, kuris reiškia blogio jėgas, naikinančias gėrį pasaulyje.

Po šventės paaiškėjo, kad R. Kundroto ir G. Steponavičiaus viltys pranoko pačios save. Kaip rašė vienas lietuvių naujienų portalų, švente liko sužavėti ne tik jos dalyviai (choristai, šokėjai ir kt.), bet ir šventės svečiai bei žiūrovai. Vieni žiūrovai pasakojo, kad atvyko į šventę vedini nenumaldomo patriotizmo jausmo, kiti – norėdami įsigilinti į senovinius papročius, dar kiti – tiesiog gerai praleisti laiką. Tačiau didžioji dauguma po šventės pareiškė, kad jiems labiausiai patiko šokių dienos programa ,,laiko vaikai“ ir ansamblių vakaras, kuris užbaigė moksleivių dainų šventę.

  • Menai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 23 puslapiai (4394 žodžiai)
  • Universitetas
  • Menų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 261 KB
  • Šiuolaikinių ir lietuvių liaudies šokių sąsajos su lietuvių liaudies simbolika moksleivių dainų šventės, šokių dienos programoje „laiko vaikai”
    10 - 2 balsai (-ų)
Šiuolaikinių ir lietuvių liaudies šokių sąsajos su lietuvių liaudies simbolika moksleivių dainų šventės, šokių dienos programoje „laiko vaikai”. (2015 m. Kovo 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/siuolaikiniu-ir-lietuviu-liaudies-sokiu-sasajos-su-lietuviu-liaudies-simbolika-moksleiviu-dainu-sventes-sokiu-dienos-programoje-laiko-vaikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:24