Šiuolaikių šeimų vertybės


Sociologijos kursinis darbas.

Įvadas. Šeima – žmogaus prigimtinė vertybė. Šeima ir jos vertybės. Šeimos vertybių kaita šiandieninėje visuomenėje. Šiuolaiknės šeimos vertybių tyrimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Tyrimo objektas – šiuolaikinių šeimų vertybės.

Tikslas – panagrinėti šiuolaikinės šeimos vertybes.

Metodika. Literatūros analizė ir siekiant išsiaiškinti kokios šiuolaikinės šeimos vertybės buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketa, kurią sudaro 15 uždaro tipo klausimų (žr.1 priedą). Tyrimo metu siekta ištirti kokios šiuolaikinės šeimos vertybės ir ar jos skiriasi nuo tradicinės šeimos.

Pasak Uzdilos (1993), šeima daro lemiamą įtaka vaikui todėl, kad jis atsiduria tokių dvasinių vertybių kaip meilė, pagarba, pasitikėjimas centre. Šeimoje vaikas gauna tai, ko niekas kitas negali suteikti.

Vertybė – daugiareikšmė, sudėtinga, apibendrinta sąvoka. Skirtingi autoriai ją traktuoja skirtingai.

Be vertybių negali apsieiti nė viena visuomenė ar individai. Jie gali pasirinkti – priimti ar atmesti vienas ar kitas vertybes. Vieni individai linkę prie kolektyvinių, o kiti prie individualių vertybių. Ne visos vertybės vienodai reikšmingos skirtingiems individams. Priimta manyti, kad vertybės turi tokius požymius:

Nematomumas (vertybės yra neapčiuopiamos, jos neturi daiktinės formos)

Atpažįstamumas (nors jos ir nėra matomos, tačiau jas galima atpažinti)

Kiekviena visuomenė turi tam tikras nusistovėjusias vertybes. Šios vertybės be abejo gali kisti, be to, jos priklauso ir nuo kiekvieno individo pažiūrų.

V. Stankūnienė ir A. Mitrikas (1997) išskyrė pagrindines vertybes, pripažintas šeimose:

Kiekvienoje šeimoje šioms vertybėms teikiami skirtingi prioritetai, tačiau šios šeimos vertybės užtikrina normalų bendravimą, fizinį bei psichologinį komfortą (Mitrikas A., 2011).

Moralinės šeimos vertybės priklauso ne tik nuo individo, bet ir visuomenės, religijos ir kitų dalykų.

identiteto ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Namai yra prieglobstis nuo žmonių susvetimėjimo. Tik šeimoje vyksta pilnavertė būsimos asmenybės socializacija (Jakavičius V., 1998)

Šeima yra viena svarbiausių žmoniškųjų vertybių puoselėtojų. Žmogiškos vertybės nuo kurių priklauso šeimos dorovė ir jos tvirtumas yra – meilė, pareiga, atsakomybė, ištikimybė, garbė ir orumas, žmogiškumas ir kt. Labai svarbu, kad šeima visas tas vertybes suvoktų ir išsiugdytų. Jos turėtų tapti kiekvieno šeimos nario asmeninėmis savybėmis. Specifinė šeimos dorovinė vertybė yra ištikimybė. Dora šeima yra viena didžiausių šeimos vertybių. Auklėjimas šeimoje glaudžiai susijęs su jos doro poveikio žmogui išsaugojimu. Moralinė vertybė būna svarbi tada, kai ji, vengdama per didelės išorinės kontrolės, išsaugo asmens savarankiškumą ir neliečiamybę. Šeima stengiasi nepalūžti ir sunkiausių socialinių išbandymų metu. Šeima bet kokiomis sąlygomis pasirenka savus planus, savus sumanymus, savus sprendimus (Miškinis K., 1993)

Pasak Zdanavičiaus, šeima ir jos samprata keičiasi, nes keičiasi gyvenimas. Šeima kaip ir pati visuomenė modernėja.

Šeima kaip socialinis institutas, prasidėjus esminėms pastarųjų metų Lietuvos visuomenės transformacijoms, patiria ryškius pokyčius. Jie akivaizdūs visose šeimos gyvenimo srityse. Keičiasi šeimos ekonominio funkcionavimo pagrindai, veiklos ir saviraiškos galimybės, vidiniai šeimos narių saitai, vertybinės orientacijos ir gyvenimo prioritetai, nuostatos bei elgsenos (Stankūnienė V., Jonkarytė A., Mitrikas A. 2003).

Veiksnius, lemiančius demografines transformacijas, galima suskirstyti į tris grupes: struktūrinius pokyčius (socioekonominius, politinius), technologinius pokyčius (technikos ir mokslo pažanga, tarp jų modernios kontracepcijos atsiradimas) ir kultūrinius pokyčius (visuomenės normų ir vertybių virsmas) (Stankūnienė V., Jasilionienė A., Jančaitytė R., 2005)

Apie šeimos deinsitucionalizaciją Lietuvoje liudija ne tik demografiniai, bet ir sociologų fiksuojama gyventojų vertybinių nuostatų kaita. Lietuviai pastaruoju metu vis liberaliau vertina ir skyrybas. Akivaizdu, kad skyrybos mūsų visuomenėje vis rečiau stigmatizuojamos, jos priimamos natūraliai. Gyvenimas ne santuokoje keičia žmonių įsipareigojimo tęsti santykius nuostatas. Pagyvenę ne santuokoje žmonės lengvabūdiškiau vertina skyrybas, o tai vėliau gali paskatinti ir pačias skyrybas (Maslauskaitė A., 2003).

Šiuolaikių šeimų vertybės. (2016 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/siuolaikiu-seimu-vertybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:05