Šizofrenija referatas


Medicinos referatas. Šizofrenija. Situacija. Paciento būklės įvertinimas. Paciento psichikos sveikatos būklės įvertinimas. Slaugos planas. Paciento tyrimai ir rezultatai. Išvados. Literatūra.


Šizofrenija – tai sunkus lėtinis psichozinis sutrikimas, pažeidžiantis psichikos vientisumą, pasireiškiantis realybės suvokimo ir santykio su aplinkiniu pasauliu netekimu. Būdingi ryškūs mąstymo, emocijų, valios sutrikimai, pakitęs suvokimas bei elgesys (Lapkauskienė, N. 2004).

Šizofrenija – tai lėtinė liga, pasižyminti didele simptomų įvairove – nuo nedidelių mąstymo, vertinimų, požiūrių, gyvenimo būdo pakitimų ligos pradžioje iki sugebėjimo suvokti tikrovę bei supantį pasaulį, aiškiai mąstyti, valdyti savo jausmus ar bendrauti praradimo bei neįprastų ir neegzistuojančių reiškinių jutimo. Susirgus šia liga nyksta susidomėjimas anksčiau mėgta veikla bei paskatos pradėti ar tęsti darbus (Dovidonienė, O., Šurkutė, V. 2009).

Etiopatogenezė. Tiksliai nežinoma, manoma, kad daugialypė. Paveldėtas polinkis sirgti šizofrenija. Jau identifikuoti genai, kurie nulemia ligos atsiradimą (Lapkauskienė, N. 2004).

Turi įtakos cheminių medžiagų organizme disbalansas bei kiti veiksniai – stresinės situacijos (Warner, R. 2003).

Ligos priežastys. Nėra vienos šizofrenijos atsiradimo priežasties. Šizofrenija neatsiranda dėl asmenybės silpnumo ar auklėjimo ypatumų. Ši smegenų liga trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti. Žmogui sunku nuspręsti, sunku valdyti emocijas. Mokslui vis dar nežinomos šizofrenijos priežastys, tačiau jau pasiekta ganėtinai daug tiriant smegenų veiklos problematiką. Mokslo pasiekimai gerina sergančiųjų ateitį - sukurti nauji medikamentai suteikia daugiau galimybių sergančiajam būti produktyviam ir veikliam.

Eiga. Žmonės, turintys šizoidinio tipo asmenybės bruožų, šizofrenija serga dažniau.

Šios ligos pradžia gali būti ūmi arba lėtinė.

Jos eiga būna įvairi – epizoidinė, priepuolinė, nuolatinė. Baigtis – visiška remisija, epizoidiniai paūmėjimai, stabilūs ar progresuojantys liekamieji reiškiniai, sukeliantys sunkius psichinės negalios reiškinius (Lapkauskienė, N. 2004).

Prognozė. Jeigu liga prasideda staiga, vyrauja pozityvūs simptomai, priepuolis trumpas, sergama vyresniame amžiuje, galima tikėtis geresnės prognozės. Ligos eiga lengvesnė, jei pacientas prieš susirgdamas pasižymėjo gerais bendravimo įgūdžiais, buvo baigęs mokslus, turėjo darbą, šeimą, laiku pradėjo gydytis. Pasveikimo tikimybė priklauso nuo paskirtų vaistų vartojimo.

Simptomai gali būti skirstomi į negatyvius, pozityvius ir dezorganizuotus. Pozityvūs simptomai – kliedesiai, haliucinacijos, emocijų neadekvatumas. Negatyvūs simptomai – kai prarandama tai, kas buvo būdinga paciento psichikai ir ligos. Kalba tampa skurdi, išsivysto apatija, nerišlus mąstymas, socialinių ryšių nutrūkimas. Dezorganizuoti simptomai – tai sutrikęs mąstymas, kalba bei elgesys, kurie neturi prasmės. Žmogus tampa neaktyvus, lėčiau juda, vystosi stereotipijos ar keistas elgesys, kvailiojimai (Lapkauskienė, N. 2004).

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2294 žodžiai)
  • Kolegija
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Šizofrenija referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Šizofrenija referatas. (2015 m. Birželio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/sizofrenija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:33