Šizofrenija visuomenėje


Genetinis sizofrenijos gydymas 2015. Sizofrenijos genetinis gydymas. Psichiniu ligu genetinis gydymas. Genetiniu ligu sizofrenijos gydymas. Genetinis šizofrenijos gydymas. Genetinis psichiniu ligu gydymas. Sizofrenijos gydymas 2015. Šizofrenija šizofrenijos 2015. 2015 sizofrenija genetinis gydymas.

Medicinos praktikos ataskaita. Įvadas. Šizofrenija ir jos gydymo raida. Paciento būklės įvertinimas. Paciento psichikos sveikatos būklės įvertinimas. Slaugos planas. Paciento tyrimai ir rezultatai. Faktai apie šizofreniją. Literatūra.


Ligos eiga gali būti labai įvairi: ūminė gali trukti kelias dienas ar savaites, lėtinė - keletą mėnesių ar net metų.

Šizofrenija – tai lėtinė liga, pasižyminti didele simptomų įvairove – nuo nedidelių mąstymo, vertinimų, požiūrių, gyvenimo būdo pakitimų ligos pradžioje iki sugebėjimo suvokti tikrovę bei supantį pasaulį, aiškiai mąstyti, valdyti savo jausmus ar bendrauti praradimo bei neįprastų ir neegzistuojančių reiškinių jutimo. Susirgus šia liga nyksta susidomėjimas anksčiau mėgta veikla bei paskatos pradėti ar tęsti darbus (Dovidonienė, O., Šurkutė, V. 2009).

2005 m. genetiniai biomarkeriai identifikuojami, kaip ateities kraujo testas, naudojant juos ir yra patvirtinama šizofrenijos diagnozė.

Šizofrenijos formos. Paranoidinė forma prasideda vėliau-nei kitos - apie 30-sius gyvenimo metus, būdingas suvokimo sutrikimas - klausos haliucinacijos (grasinamosios, imperatyvinės), senestopatijos, uoslės, skonio haliucinacijos. Gali būti depersonalizacijos, derealizacijos reiškinių. Jausmų, valios, kalbos ir katatoniniai simptomai neryškūs.

Ankstyva diagnostika, gydymas ir teisingai parinkti vaistai gali padėti išvengti ar sumažinti atkryčius ir pakartotiną gydymą ligoninėje, tai leidžia sumažinti savižudybių tikimybę.

Į VšĮ Klaipėdos respublikinę ligoninę vaikų psichiatrijos filialą, 2015-06-05 buvo atvežta 14m. A. G. vaikinas. Tėvai sunerimo sūnaus būkle po brolio mirties. Vaikinas tapo apatiškas, dingo apetitas. A. G. skundėsi gyvenimu, išsakė mintis apie savižudybę. Vaikino savijauta pablogėjo prieš kelias dienas.

Pastebima, kad A. G. koordinuotas, orientacija išlikusi. Nuotaika bloga, mąstymas nenuoseklus, susijaudinęs. Vangiai kalba su medicinos darbuotojais. Tačiau galų gale vienai pavyko prasibrauti į vaikino mintis, kuriose yra dvejonės apie ateitį, suicidinės mintys. Taip pat papasakojo, kad su juo karts nuo karto pasikalba miręs brolis.

Šeimos nariams reikia paaiškinti kaip atpažinti ligos atsinaujinimo požymius, galimos savižudybės požymius (pacientas gali pradėti kalbėti apie savo bevertiškumą, apie mirtį, užsidaryti savyje, gali pasikeisti tapti irzlus, liūdnas, apatiškas, dovanoti savo daiktus, atiduoti skolas ir kt.).

Artimieji turi skatinti jų savarankiškumą, kad jie pasitikėtu savimi (nebijotu nueiti į parduotuvę, pagaminti sau ir artimiesiems valgį ir kt.).

Naudinga bendrauti su žmonėmis sergančiais panašia liga, turinčiais panašių problemų.

Reikia paaiškinti artimiesiems, kad su pacientu reikia nuolat bendrauti, kad jis pasitikėtu, galėtu išsakyti savo problemas, galėtu papasakoti apie haliucinacijas ir kliedesius, kad nebijotu, kad jį išjuoks.

Nuolat skatinti dalyvauti dienos stacionaro užimtumo grupėse,

Artimieji turi prižiūrėti ar priminti, kad vartotu vaistus (vaistų vartojimas svarbus gerai būklei palaikyti).

Pastebėjus ligos atsinaujinimo simptomus kreiptųsi į gydytoją.

Dovidonienė, O., Šurkutė, V. (2009). Nervų ir psichikos ligos. Šizofrenija. Gydymo meno priedas. Kaunas, p. 4-36

Šizofrenija visuomenėje. (2015 m. Birželio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/sizofrenija-visuomeneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:25