Skambumas


Kalbos kultūros esė. Skambumas. Tikrai jau gerai kalbame, jeigu kalbame ne tik taisyklingai, ne tik aiškiai bei tiksliai, bet ir glaustai, gyvai, vaizdingai, įtaigiai. Bet ir tai dar ne viskas. Dar reikia, kad sakinys ir gerai skambėtų — būtų sklandus, patogus tarti ir malonus klausyti.


Tikrai jau gerai kalbame, jeigu kalbame ne tik taisyklingai, ne tik aiškiai bei tiksliai, bet ir glaustai, gyvai, vaizdingai, įtaigiai. Bet ir tai dar ne viskas.

Pirmiausia žiūrėkime, ar kalboje nėra garsinių kliuvinių. Sakysim, hiato — negražios vienodų ar panašių balsių sandūros: sniegas tirpo, o oras dar tebebuvo pagelus. Įvedė jaunąjį į išpuoštą saloną, o paskui, palydos apsupta, duryse pasirodė jaunoji. Odisėjas labai patinka kalipsei ir ji jį įsimyli.

Gražioje kalboje šitoks balsių susidūrimas, arba kitaip hiatas, vengtinas. Čia vietoj jungtuko o galime pavartoti jungtuką bet: sniegas tirpo, bet oras. ; galime keisti žodžių tvarką: į išpuoštą saloną įvedė jaunąjį. ; sakyti. Ir ši jį pamilsta.     .

Vengtinos vienodų skiemenų sandūros: ko greičiau šalintina viskas, kas kasdien gadina nuotaiką. Tai buvo tada, kai kaimas jankai dar buvo miško viduryje.

Keičiame žodžių vietą, sakinį kiek pertvarkome: ko greičiau šalinkime viską, kas kiekvieną. Dieną gadina nuotaiką. Vardininką keičiame kilmininku, atsisakome šalutinio sakinio: tada jankų kaimas dar buvo miško viduryje.

Vengtinas ir toks atsitiktinis vienodų garsinių junginių kartojimas: gyvenimą gyvino mėnesienos ir šiaurės pašvaistės. Prasidėjo užtvankos supylimo paruošimo darbai. Čia sakome: gyvenimą įvairino mėnesienos ir šiaurės pašvaistės. Prasidėjo užtvankos supylimo paruošiamieji darbai.

Kartais į sakinį įsibrauna atsitiktinis rimas: miške yra daug kirmėlių, kur nekanda gyvulių. Ji ėjo keliu su savo vaikeliu.

Skambumas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/skambumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:07