Skitai


Istorijos referatas. Įvadas. Skitų plėtra. Skitų gyvenimo būdas ir prekyba. Skitų išvaizda. Skitų valgiai. Skitų kilmės legenda. Karių susirinkimai. Skitų dievai. Skitų laidotuvių papročiai ir apeigos. Skitų moterų tepalai. Skitų drabužių gamyba. Skitų indai. Skitų palapinės. Skitų menas ir jo įtaka kitoms šalims. Išvados. Šaltiniai. Priedai.


Seniausios rašytinės žinios apie skitus ,matyt, yra kinų istorikų pranešimai. Čžou dinastijos metraščiai pasakoja apie Hiung-nu , laukinę tautą, tačiau ji ,kaip iš pradžių buvo manoma, nebuvo hunai, toji tauta dažnai puldinėjo kinų žemdirbius. Hiung-nu išvijo vakarinius kaimynus iš jų žemių, šie savo ruoštu ėmė stumti iš ganyklų kaimynus, taip viena gentis išvijo kitą, iki pajudėjo visi klajokliai . Masagetų prie šiaurinio Okso puolami skitai pasuko i vakarus , į kimerų žemes, kurios buvo į šiaurę nuo Kaukazo ir Juodosios jūros. Pėsti kimerai nepajėgė priešintis karingų raitų klajoklių spaudimui, jie buvo išstumti per Kaukazą į pietus, ir tik dalis jų ,būtent taurai, liko gyventi Kryme. Skitai ,asirų vadinami iškuzais, atsibeldė iki Urmijos ežero, kur juos savo pranešimuose mini Asirijos karalius Sargonas. Kovos Mažojoje Azijoje tęsėsi daugelį metų ,pagaliau kimerai nusiaubė Frigijos karalystę ir dingo. Tuo metu skitų sostinė buvo Sakizas, juos valdė karalius Partatua, ir jų politika iš dalies sutapo su asirų. Skitai per Siriją ir palestiną buvo pasiekę net Egipto sienas, kur juos 611 metais p.m.e sustabdė faraono Psameticho I kariuomenė. Žlugus asirų imperijai ,612 metais p.m.e susivieniję midiečiai ir babiloniečiai išstūmė skitus is savo žemių atgal į vakarines stepes. Tuomet, atrodo skitams atiteko Urartu tvirtovė ir Tešebainio miestas Karmir Blure .Po šimtmečio ,apie 513 metus p.m.e , persų karalius Darijus su didele kariuomene persikėlė per Dunojų pulti skitų . Jis , matyt, norėjo užeiti už nugaros sakams ir masagetams prie Okso, kurie dažnai drumstė ramybę persų pasienio žemėse. Skitai išvengė lemiamo mūšio ,pasitraukė ir nusiaubė savo pačių šalį . Darijaus kariuomenė turėjo nieko nenuveikusi vėl keltis per Dunojų. Skitų kaimynus , gyvenusius į rytus nuo Dono , Herodotas vadina sauromatais arba, kaip juos vėliau pradėta vadinti , sarmatais, tikriausiai jie taip pat buvo iraniečių tauta, tik , matyt, nekalbėjo gryna skitų kalba . Jų spaudžiaimi skitai ima trauktis, ir tik atskiros jų salelės ,kurios moka duoklę ,pasilieka Balkanuose. Dalis skitų nuo besibraunančių sarmatų pasitraukė į Krymą.Čia , vadovaujami karaliaus Skiluro , apie antrojo šimtmečio p.m.e. pabaigą įkūrė Neapolio miestą, Naujamiestį ,ir ėmė labai taikytis prie graikų kultūros .

Pirmykštis gyvenimo būdas, kiek skyręsis kai kuriose vietose dėl didžiulės teritorijos gamtinių skirtumų ,laikui bėgant suiro . Tiesa Herodotas – jis pateikia daugiausia žinių apie ekonominius skitų santykius - dar kalba apie klajoklius gyvulių augintojus ,kurie daugiausia atvirose rytų stepėse ganė savo kaimenes arba vertėsi medžiokle , bet visų pirma mini žemdirbius skitus. Jie augino ir eksportavo javus. Pagrindiniai pirkėjai buvo graikai ,per savo kolonijas šiauriniame Juodosios jūros krante jie tiekė grūdus ne tik metropolijai , bet ir mažosios Azijos graikų miestams , kadangi šie rajonai patys nepajėgė prisiauginti pakankamai duonos. Be to skitai tiekė žuvį ,mėsą, druską, odas ir vergus. Apie skitų vergų prekybą liudija archeologams gerai žinomas vazų dailininkas iš Atėnų , vardu Skitas , ,,skitas‘‘, kuris apie 510 metus p.m.e puošė taures scenomis iš jaunų atėniečių gyvenimo raudonfigūriu ir juodfigūriu stiliumi. Herodotas pasakoja , kad skitai savo vergus apakindavo. Graikai mainais tiekdavo prabangos prekes , ypač aukso dirbinius , dažytą keramiką ir vyną. Graikiškos prekės dažnai aptinkamos skitų kapuose , padeda datuoti kapus ir jų radinius.

  • Istorija Referatai
  • 2012 m.
  • 12 puslapių (2937 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 439 KB
  • Skitai
    10 - 2 balsai (-ų)
Skitai. (2012 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/skitai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:39