Skoliniai ir neologizmai


Lietuvių skaidrės. Skoliniai ir neologizmai. Skolinių skirstymas. Tikrieji skoliniai. Būdingiausi lietuvių k. slavizmai. Germanizmai. Pabaltijo ugrofinų kalbų (suomių ir estų). Latvių kilmės žodžiai. Prūsiškos kilmės žodžiai. Tarptautiniai žodžiai. Skoliniai (barbarizmai). Svetimybės (barbarizmai). Svetimos kilmės leksikos norminimas. Nevartotinos naujosios svetimybės. Leksikos gryninimas. Terminų kūrimo ir vertinimo taisyklės. Neologizmai. Atmesti terminai. Neprigiję lietuvių kalboje žodžiai. Kiti neprigiję žodžiai.


Pagal asimiliavimosi laipsnį lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes: 1. Tikruosius skolinius. 2. Tarptautinius žodžius. 3. Svetimybes. Vertiniai. Hibridai.

Asiūkliai (plg. estų osja, suomių hosia), burė (plg. estų purje, suomių purje), kadugys (plg. estų kadakas, suomių kafoja), laivas (plg. suomių laiva), šamas (plg. suomių sampi „eršketas“).

Yra lietuvių kalboje keletas prūsiškos kilmės žodžių, pvz.: kriaušė (plg. pr. crausy), malūnas (plg. pr. malunis), savaitė (plg. pr. sawayte).

Neįsitvirtinę kalbos sistemoje, neretai vadinami okaziniai arba okazionalizmai (lot. occasio „proga“); įsitvirtinę – sisteminiais (kartais lingvistiniais).

Kalbininko Antano Salio prigiję naujadarai: rankinukas, staigmena, tarša, javieniai (javainiai). Neprigiję: ortofonija (taryba), prieššalas "antifreeze", pirkykla "shopping center", pigmena"bargain".

Maigyklė (pultas), vielabraukis, vielabrūžis (troleibusas), bevirvolaidis (belaidis), vaizduoklis (monitorius), spirdžius (futbolininkas), kibučiai (dėlionė), kompiuterių piratas, įsilaužėlis (programišius), vystukai (sauskelnės) ir kt.

  • Lietuvių kalba Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (793 žodžiai)
  • Lietuvių skaidrės
  • MS PowerPoint 70 KB
  • Skoliniai ir neologizmai
    10 - 6 balsai (-ų)
Skoliniai ir neologizmai. (2015 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/skoliniai-ir-neologizmai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:59