Skurdas ir skurdo priežasčių Lietuvoje analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Skurdas lietuvoje.Skurdo samprata ir jo atsiradimo priežastys. Skurdo problemos sprendimas lietuvoje. Skurdo lygio tyrimo vertinimas. Skurdo rizikos rodikliai. Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui. Skurdo rizikos gylis. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra. Priedai.


Nevyriausybinės organizacijos siekdamos sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje išsikelia pagrindines problemas ir nustato tikslus kaip tas problemas sumažinti ar panaikinti. Sprendžiant šias problemas siekiama pagerinti šalies gyvenimo lygį ir padaryti geresnes ir palankesnes sąlygas gyventi.

NVO (nevyriausybine organizacija) pabrėžia išskirtinę svarbą strategijos tikslais ir uždaviniais atspindėti vaikų poreikius:

,,reikia iš esmės keisti šeimos politiką. Visas dėmesys turi būti skiriamas šeimai:

a) nesvarbu, ar šeima pilna, visi vaikai turi gauti vienodą paramą;

b) keisti valstybinių globos namų struktūrą: vaikai turi augti aplinkoje, artimoje šeimai, patys daugiau dirbti;

c) internatai turi išnykti, visi vaikai turi lankyti vidurines mokyklas''

,,Vaikas turi žinoti vietą, kur jis gaus viską, ko jam reikia. Taip jis nustos galvojęs apie savo poreikių patenkinimą. Taip bus užbėgta už akių nusikaltimams. Kita vertus, šitaip lengviau įgyti ir vaiko pasitikėjimą. Šioje jam pasiūlytoje vietoje vaikas turi jaustis saugus ir neišduotas.

Siūlytume įsteigti klausimų, susijusių su gatvės vaikų integracija į visuomenės gyvenimą, koordinacinį centrą savivaldybėje, kur dirbtų vienas vadovaujantis ir vienas pagalbinis darbuotojas. Pagalbos centrų, kur būtų maisto, drabužių, medicinos, higienos priemonių, veikla turi būti koordinuojama. Turėtų dirbti darbuotojai bei savanoriai gatvėje su vaikais ir jų tėvais''. [Agentūra ,,Visos Lietuvos vaikai''].

Daugelis pabrėžė paradoksą, kad auginanti svetimą vaiką šeima gauna 500 litų jam išlaikyti, o augindama savo vaiką – vos 90 litų per mėnesį. ,,Reikia remti ne tik vaikus, globojamus šeimynose, bet ir normalių šeimų vaikus: motina gali pati norėti atiduoti savo vaiką, kad jis geriau gyventų, nes normalios šeimos neišgali auginti savo vaikų'' [Moterų klubas].

,,Turėtų būti numatytas negalės vaikų ugdymas. Dabar pagal įstatymus formaliai viskas atrodo sutvarkyta, bet faktiškai įstatymai neveikia. Jei normalus vaikas neina į mokyklą, mokytojas pakelia triukšmą, tuo tarpu šimtai vaikų su negalia būna namuose ir, atrodo, kad taip ir turi būti.'' [Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Viltis''].

Kalbant apie neįgaliųjų švietimą, turima omenyje ne tik akademinės žinios, bet ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. ,,Kadangi dominuoja medicininis invalidumo sampratos modelis, tai vaiką, turintį širdies ydą, leidžia į mokyklą, o neskiria mokymo namuose. Nepriimami vaikai, kurie turi tikrą negalią – proto, kompleksinius sutrikimus ir fizinę negalią, kurie sėdi ratukuose, kurių mokymosi turinys - ne akademinės žinios, bet gyvenimo įgūdžių ugdymas'' [Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Viltis''].

Su švietimo paslaugų gerinimu susijęs ir transporto suteikimas: ,,kalbant apie švietimą, svarbus dalykas organizuoti su švietimu susijusias paslaugas, nes neįgalusis vaikas nepajėgus pats nuvykti į mokyklą. Tam turėtų būti organizuota transporto sistema, kaip ir visame pasaulyje. Dabar tokie centrai forminami kaip teikiantys socialines paslaugas ir kažkokį ugdymą. Jie turi būti valstybės finansuojami ar panašiai, bet ne saviveikla.'' [Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Viltis''].

Sprendžiant, kaip užtikrinti švietimo paslaugas neįgaliesiems, svarbu įtraukti ir vaikų teisių apsaugos tarnybas. ,,Prie švietimo būtina pajungti ir vaiko teisių apsaugos tarnybas, nes ne visada padeda tėvai. Tėvai numano, kad neįgalusis vaikas jiems priklauso, ir neleidžia jo į mokymo įstaigą. O neleidžia todėl, kad iš dalies reikia mokėti už transporto paslaugas arba atsiranda papildomų išlaidų dėl ugdymo priemonių, o tėvai įpratę, kad neįgaliuko pinigai - priemonė pagerinti buitį. Su tuo susiduriame ypač kaime. Vaikas gauna apie 400 litų, ir tėvai gali iš to pragyventi, o kas bus su vaiku, nesvarbu... Kuo anksčiau tą neįgaliuką integruosi, kažko išmokysi, kad jis pats ko paprašytų, pasakytų, priežiūros kaštai mažės ir integracijos procesas bus trumpesnis. Kai gauni 20 metų jaunuolį, kuris kažkur kambary pralindėjo, neaišku, nuo ko pradėti, su juo dirbant. Ir padaryti gali mažiau, ir prarastas laikas, juk per 20 metų jis įprato gyventi tik taip. Namuose nėra galimybių tokį vaiką prižiūrėti, nes tėvai pasenę. Tada vaikas gali keltis gyventi į grupinio gyvenimo centrus, ten reikia pusę pensijos atiduoti. Šiuo atveju naudingesni dienos užimtumo centrai – į juos reikia atvežti ir vakare parvežti.'' [Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Viltis''].

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2013 m.
  • 27 puslapiai (5322 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 316 KB
  • Skurdas ir skurdo priežasčių Lietuvoje analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Skurdas ir skurdo priežasčių Lietuvoje analizė. (2013 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/skurdas-ir-skurdo-priezasciu-lietuvoje-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:20