Skurdas ir socialinė paskirtis


Vadybos referatas.

Įvadas. Situacijos įvardijimas. Skurdo ir socialinės atskirties atsiradimo priežastys. Skurdo ir socialinės atskirties pasekmės. Problemos diagnozavimas. Skurdo ir socialinės atskirties dinamika Lietuvoje. Skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje ir Europoje. Sprendimų parengimas, įvertinimas ir įgyvendinimas. Sprendimų įvertinimas. Veiksmų planas. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – išanalizuoti skurdo ir socialinės atskirties problemą ir numatyti problemos mažinimo priemones ir strategiją.

Darbo uždaviniai:

4. Numatyti problemos mažinimo priemones ir sudaryti jų įgyvendinimo planą.

Darbo objektas – skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.

Absoliutus skurdas – tai minimalus pajamų ar vartojamo išlaidų dydis, reikalingas būtiniausiems fiziniams, dvasiniams ir socialiniams individo asmeniniams poreikiams patenkinti;

Santykinis skurdas – tai pajamų ar vartojimo išlaidų dydis, nustatytas kaip santykis su vidutiniu gyvenimo lygiu šalyje;

Skurdą ir socialinę atskirtį reglamentuojantys teisės aktai:

Skurdas – viena iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuvos, bet ir išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai. Todėl 2000 metais Jungtinių Tautų Organizacija numatė tikslą sumažinti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį. Įgyvendinti šį tikslą siekė ir Lietuvos Respublika. Tačiau Lietuvoje didžiausio ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kai bendrasis vidaus produktas augo net iki 9 proc., skurde gyvenančių žmonių skaičius tik didėjo. 2003 – 2006 metais materialinį nepriteklių turinčių žmonių padidėjo nuo 17 iki 27 proc. 2007 – 2008 metais skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėjo, bet dėl 2009 metais prasidėjusios ekonominės krizės vėl išaugo. Vėliau situacija ėmė gerėti 2012 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 18,6 % palyginti su 2011 m., sumažėjo 0,6 procentinio punkto. 2012 m. apie 560.000 šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Nors situacija ir gerėja, tačiau ji išlieka prasta, nes kitose Europos šalyse skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis siekia apie 16%.

1.1 Skurdo ir socialinės atskirties atsiradimo priežastys

Skurdas ir socialinė atskirtis yra daugiamatis reiškinys, pasireiškiantis skirtingomis formomis ir įvairiose srityse, todėl neretai yra sudėtinga išskirti kelias skurdą ir socialinę atskirtį lemiančias priežastis. Skurdą ir socialinę atskirtį paprastai lemia keleto sudėtinių vienas kitą veikiančių veiksnių derinys ir ne visada aišku, kuris iš veiksnių yra priežastinis, o kuris – jau pasekmė. Siekiant geriau suprasti skurdo priežastis, tikslinga panagrinėti kai kuriuos teorinius skurdo priežasčių aspektus. Bendriausia prasme mokslinėje literatūroje skurdo ir socialinės atskirties priežastys yra skirstomos į:

Individualiosios skurdo ir socialinės atskirties priežastys paaiškina skurdo atsiradimo, remiantys individualiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kuriose funkcionuoja individas, ir jo asmeninės charakteristikos (išsimokslinimo lygis, profesiniai gebėjimai, sveikatos būklė ir pan.). Tuo tarpu visuminės skurdo ir socialinės atskirties priežastys nagrinėjamos visos šalies ekonomikos mastu. Visuminėmis skurdo ir socialinės atskirties priežastimis yra laikomos:

Panašų skurdą ir socialinę atskirtį lemiančių veiksnių klasifikavimą pateikia ir vienas iš Lietuvos skurdo ir gyventojų ekonominės nelygybės tyrėjų R. Lazutka. Jis skurdo ir socialinės atskirties atsiradimo priežastis skirsto į 2 tipus:

Struktūrinio skurdo priežastys R. Lazutka sieja su visuomenės savybėmis. Remiantis šiuo požiūriu, išskiriamos trys skurdo ir socialinės atskirties priežasčių grupės:

Skurdas, atsirandantis dėl dalies žmonių, neturinčių pakankamų gamybos išteklių, atskyrimo ekonominės gamybos procese. Šie žmonės negali ar nesugeba pasinaudoti ekonominės veiklos rezultatais ir todėl neišvengia skurdo. Tai klasikinis požiūris į skurdo priežastis;

Skurdas, nulemtas visuomenės nelygybės. Nelygybė bei diskriminacija, kylanti dėl pajamų, lyties, rasės, apriboja dalies gyventojų galimybes ir didina jų nesėkmių riziką. (I. Skačkauskienė, L. Neverauskienė, R. Zabarauskaitė, D. Andriušaitienė ir kt., 2013, p. 73 – 74)

Remiantis mokslinės literatūros skurdo ir socialinės atskirties priežasčių klasifikavimu galima išskirti tokias pagrindines skurdo ir socialinės atskirties atsiradimo priežastis:

Kaip nustatyta, Lietuvos gyventojų skurdą sąlygoja tiek individualūs skirtumai, kultūriniai įsitikinimai, tiek politiniai-ekonominiai, geografiniai skirtumai ir cikliniai svyravimai. Pagrindinės skurdo problemos yra: didelis nedarbas (ypač ilgalaikis), augantis absoliutus skurdas, platėjanti socialinė atskirtis, socialinis nusivylimas (nepasitikėjimas), žmogaus socialinės raidos degradacija. Todėl atskiro individo lygmenyje skurdą labiau apibūdina ne materialinis nepriteklius, o vertybių, nuostatų bei poreikių visuma (pasiturinčiųjų skurdas). „Kraudami“ tik sau, individai niekada nesubalansuos visuomeninės sistemos, tačiau dėl nesubalansuotumo, kenčia patys. Todėl galima teigti, kad skurdo ir socialinės atskirties problemos paliečia visas visuomenės grupes (R. Keršienė, 2011, p. 8). Nustatytos tokios pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties pasekmės:

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4329 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 91 KB
  • Skurdas ir socialinė paskirtis
    10 - 10 balsai (-ų)
Skurdas ir socialinė paskirtis. (2016 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/skurdas-ir-socialine-paskirtis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:26