Skurdo lygio Lietuvoje statistinė analizė


Ekonomikos diplominis darbas.

Skurdo statistinės analizės teoriniai pagrindai. Skurdo samprata. . 9. Statistiniai duomenų apie skurdą šaltiniai. Skurdo rūšys, rodikliai ir jo įvertinimo metodai. Skurdo lygio statistinė analizė. Skurdo atsiradimo priežastys. Skrudo lygis Lietuvoje. 22. Skurdo lygis priklausomai nuo asmenų skaičiaus šeimoje. Skurdo lygis pagal lytį. 25 –. S Vyriausybinio sektoriaus priemonės. Nevyriausybinio sektoriaus priemonės. Vyriausybės politika, sprendžiant skurdo lygio mažinimą. Išvados. 36. Literatūros sąrašas. 39. Priedai. 41.


Darbo tikslas – išanalizuoti skurdo lygį Lietuvoje, atlikti skurdo lygio prognozę 2008 metams ir atskleisti jo mažinimo galimybes.

Absoliučiojo skurdo koncepcija grindžiama išgyvenimo idėja – pagrindinės sąlygos, kurias privalu patenkinti, kad būtų palaikomas fiziškai sveikas egzistavimas. Sakoma, kad žmonės gyvena skurde, jei jie negali patenkinti šių esminių savo poreikių: turėti užtektinai maisto, kur prisiglausti ir kuo apsirengti. Absoliučiojo skurdo koncepcija taikytina visuotinai. Manoma, kad žmogaus gyvenimo standartai yra daugmaž vienodi visiems panašaus amžiaus ir fizinių duomenų. Jei individo, esančio betkurioje pasaulio vietoje, gyvenimo lygis yra žemesnis už šiuos standartus, galima sakyti, kad jis gyvena skurde. Žmogaus pagrindiniai gyvenimo poreikiai nespėja su augančia šiandienine ekonomika.

Neįmanoma pateikti „skurdžiaus“ apibrėžimo, nes skurdas turi skirtingus ir amžinai besimainančius pavidalus. Tačiau kai kurių kategorijų žmonėms, palyginti su kitais, yra didesnė tikimybė gyventi skurde. Dažnai skurdžiais gali tapti asmenys, gyvenime nuskriausti kitokiais atžvilgiais. Bent dalį savo gyvenimo skursti gali bedarbiai, dirbantys ne visą darbo dieną ar turintys nepatikimą darbą, pagyvenę žmonės ligoniai ir neįgalieji, vaikai, moterys, didelių ir vienišo tėvo ar motinos šeimų nariai, taip pat etninės mažumos.

L.Kriščiūnaitė mano, kad skurdas yra socialinė problema, labai priklausoma nuo regioninės, socialinės politikos. Tai socialinės pertvarkos elementas. Skurdas negali būti nagrinėjamas atskirai nuo visuomenės struktūros ir jos kitimo (Kriščiūnaitė, 2002).

Kadangi skurdas apibūdinamas įvairiai, tai ir jam įvertinti naudojami įvairūs rodikliai: minimalus vartotojo krepšelis; minimalus gyvenimo lygis; skurdo ribos (absoliuti, santykinė, subjektyvi); skurdo lygis ir gylis.

Absoliutaus skurdo riba – tai minimalus pajamų ar išlaidų lygis būtiniausioms reikmėms patenkinti. Mūsų šalyje šios skurdo ribos atitikmuo galėtų būti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuojamas minimalus gyvenimo lygis (skaičiuojamasis MGL). Minimalių pajamų lygio gyventojams nustatymas yra labiau politinis sprendimas, siekiant suderinti prieštaringus valstybės tikslus, t. y. užtikrinti gyventojams minimalią gyvenimo kokybę ir nesudaryti jiems galimybių piktnaudžiauti valstybės parama. Be to, Vyriausybė minimalų pajamų lygį nustato atsižvelgdama į savo biudžeto galimybes, todėl galima teigti, kad minimalios garantuojamos pajamos gyventojams neužtikrina, jog skurdo bus išvengta. Kaip pavyzdį galima paimti dabar įgyvendinant socialinę politiką Lietuvoje taikomą 1 MGL dydį. Minimalus gyvenimo lygis 1 (MGL) šalyje nuo 2008-01-01 yra 130 litų. Tačiau iš esmės šis dydis nėra pagrįstas kokiais nors objektyviais asmeninio vartojimo normatyvais – jo dydį labiau nulemia valstybės biudžeto galimybės. Gyventojų, esančių žemiau nei 1 MGL skurdo ribos, vartojimo išlaidos neužtikrina net minimalių maisto produktų poreikių patenkinimo, nes per 2007 metus, gerokai padidėjus kainoms šalyje, MGL neatitinka minimalaus gyvenimo lygio principų, ir šis dydis negali būti taikomas skurdo ribai šalyje skaičiuoti. Be to, daugelyje mokslinės literatūros šaltinių pabrėžiama, jog, siekiant įvertinti valstybės socialinės apsaugos ir skurdo mažinimo politiką, nėra logiška taikyti pačios politikos sukurtą standartą. Tikslinga nustatyti nepriklausomą ribą, kuri parodytų, kokia gyventojų dalis yra žemiau oficialios skurdo ribos, ir padėtų įvertinti socialinės apsaugos sistemos efektyvumą, įgyvendinant numatytus tikslus.

Subjektyvi skurdo riba nustatoma atsižvelgiant į pačių gyventojų nuomonę. Gyventojų yra klausiama: „Kokios turėtų būti mažiausios mėnesio pajamos (įskaitant visus pajamų šaltinius), kad Jūsų namų ūkis galėtų pragyventi?“ Pažymėtina, kad gyventojų nurodomas minimalus pajamų dydis, didėjant gyventojų pajamoms, taip pat didėja. Be to, siekiant eliminuoti turtingesnių namų ūkių vertinimus, dažniausiai tiriami tik tie namų ūkiai, kurie balansuoja ant skurdo ribos. Palyginti su norminiu ir santykiniais metodais, subjektyvi skurdo riba parodo labiau asmeninę situaciją, nes ši riba nustatoma remiantis pačių gyventojų nuomone. Pagrindinis šio metodo trūkumas yra tas, kad respondentai gana skirtingai supranta minimalų gyvenimo lygį. Be to, ne visada yra aišku, kokios sąlygos ir kokie biudžeto elementai yra turimi galvoje, atsakant į klausimą apie „reikalingas pajamas“. Kaip rodo praktika, subjektyvi skurdo riba paprastai būna aukštesnė nei absoliuti ar santykinė skurdo riba. Be to, ji gali kasmet gerokai skirtis. Taip pat pažymėtina, kad net ir maži pakeitimai formuluojant klausimą apie „reikalingas pajamas“ gali šiek tiek pakeisti subjektyvios skurdo ribos dydį.

  • Ekonomika Diplominiai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Dovilė
  • 41 puslapis (10756 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos diplominiai darbai
  • Microsoft Word 86 KB
  • Skurdo lygio Lietuvoje statistinė analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Skurdo lygio Lietuvoje statistinė analizė. (2017 m. Kovo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/skurdo-lygio-lietuvoje-statistine-analize.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 20 d. 17:41