Skurdo statistinis tyrimas


Statistikos savarankiškas darbas. Įvadas. Skurdo sąvoka. Skurdo ir šeimos santykis. Skurdas ir lytis. Skurdas ir užimtumas bei amžius. Skurdas ir socialinės garantijos. Išvados. Literatūra.


Atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę žmonės išreiškė didelį norą griauti totalitarinės valstybės pamatus ir įveikti pereinamojo laikotarpio sunkumus. Per šiuos pereinamojo laikotarpio metus iš tikrųjų pasikeitė daug kas: ekonominė, socialinė, politinė situacija, kuri keičia žmogaus gyvenimo būdą. Žmogus susidūrė su anksčiau nepažintomis problemomis. Sovietmečiu egzistavo valstybės pirmenybė, buvo deklaruojama lygybės idėja. Galima sakyti, kad dabar valstybės pirmenybę keičia asmens pirmenybė, nes kiekvienas asmuo atsako už save. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014) užtikrina kiekvieno piliečio teises ir laisves. Tačiau net ir valstybė ne visuomet pajėgia visiems ir vienodai užtikrinti galimybę pasinaudoti jomis. Atsiranda socialinio konflikto užuomazga, kurio vienas iš padarinių yra skurdas.

Pagrindinis šio darbo tikslas – atlikti skurdo Lietuvoje socialinį tyrimą.

Darbo objektas – darbe analizuojama skurdo padėtis Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Pirmojoje dalyje aptariama skurdo sąvoka ir kitos su skurdu susijusios sąvokos.

Kitose keturiose dalyse aptariamas skurdo ir kai pagrindinių bei didžiausių socialinių pavojų santykis. Pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, kitais žodžiais tariant, atliekamas skurdo statistinis tyrimas.

Šeštoje dalyje aptariamos socialinės garantijos skurdo atžvilgiu.

Darbo metodai ir priemonės - remtasi Lietuvos Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surinktais duomenimis. Taip pat darbe analizuojami su darbo tema susiję norminiai aktai.

Socialinė atskirtis yra viena naujausių su skurdo problema susijusių sąvokų. Ji leidžia integruoti skurdo, socialinių teisių netekimo, netikrumo dėl jų sąvokas. Socialinės atskirties sąvoka pirmą kartą buvo apibrėžta Prancūzijoje 1974 m. Nuo 1990 m. Europos Komisija, vėliau Europos Sąjunga (ES) ėmė ją plačiai vartoti kalbėdama apie socialine problemas, susijusias su ilgalaike bedarbyste, imigrantais ir žemos kvalifikacijos darbininkais. Šiuo metu ši sąvoka naudojama vadinamajam žemiausiajam visuomenės sluoksniui išskirti. Socialinė atskirtis, kaip ir skurdas, yra santykinis ir įvairiapusis reiškinys, kuris priklauso nuo ekonominio išsivystymo lygio, kultūrinės, religinės aplinkos ir kitų faktorių. Socialinė atskirtis kaip reiškinys egzistuoja daugėjant benamių, landynių gyventojų, didėjant darbo netekimo rizikai ir blėstant ilgalaikių bedarbių viltims. Veiksmingai apibrėžti skurdą, kaip ir socialinę atskirtį yra sudėtinga. Krentant pajamoms, neproporcingai paplinta pasitraukimas arba išstūmimas iš aktyvios narystės visuomenėje. Todėl socialinę atskirtį visuomenėje galime apibūdinti kaip egzistuojantį pilietinių teisių apribojimą tam tikroms žmonių grupėms, nesavanorišką nutolimą nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių. Savo forma ir turiniu socialinė atskirtis įvairuoja nuo anksčiau įgytų teisių arba padėties netekimo, iki visiškų socialinių ryšių nutraukimų (benamiai, valkatos). Socialinę atskirtį lemia teisiniai politiniai, socialiniai ekonominiai ir kultūriniai psichologiniai faktoriai, taip pat visuomeninės ar asmeninės priežastys.

Skurdas gali būti nagrinėjamas kokybine ir kiekybine išraiškomis.

Skurdo statistinis tyrimas. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/skurdo-statistinis-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:41