Skurdo tendencijos Lietuvoje ir Pasaulyje


Sociologijos referatas.

Skurdo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje. Maisto bankas. Populiacijos skaičius (%). 2008 2014. EU 23 24. „ Deramas gyvenimas visiems “. Būtinas gyvenimo lygis visiems. Integracinis ir tvarus augimas , lemiantis veiksnių skatinimą. Tvaresnis gamtos išteklių valdymas. Lygybė , nešališkumas ir teisingumas. Nesaugumo ir šalių pažeidžiamumo problemų. Rytų Timoras. „ Skurdo kultūra “. „ Priklausomybės kultūra “. Pagrindines teorijas.


Viena iš opiausių šių laikų problemų pasaulyje – skurdas. Su juo susiduria visi žmonės: vieni jį išgyvena, kiti stebi jo padarinius iš šalies, vieni bando kovoti su jo keliamomis problemomis, kiti galbūt neturi realios galimybės pradėti šią kovą: benamiai, seni, vieniši žmonės, gatvės vaikai ir kiti. Televizija, radijas, spauda šaukia žmonėms apie reikalingą pagalbą skurstantiems. Kasdien girdime raginimus ir prašymus suteikti bet kokią pabalbą tiems, kurie neturi būsto, maisto, darbužių. Tikriausiai jau nebeužtektų pirštų suskaičiuoti visoms paramos grupėms skurstantiems tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje: Unicef - Jungtinių Tautų Vaikų fondas, EPSAF – Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, Caritas - tarptautinis pagalbos tinklas, kovojantis su skurdu visame pasaulyje, Maisto bankas Lietuvoje ir kitos įvairios paramos grupės, kurios dirba siekdamos bent truputį palengvinti gyvenimą žmonėms, kenčiantiems nepriteklių. Rodos, jog XXI a., didžiajame technologijų augimo laikotarpyje, vis labiau ugdant demokratiją bei jos plitimą, didėjant išsilavinimo lygiui, sparčiai augant ekonomikai, importui, eksportui, sprendimas, kuris lemtų skurdo rizikos lygio mažėjimą arba bent dalinį jo augimo sustabdymą, vis dar nėra rastas. Būtent todėl ši problema šiandieninėjė visuomenėje yra itin aktuali bei kelianti daug klausimų, siekiant užkirsti kelią jos tolesniam plitimui pasaulyje.

R. Keršienės teigimu, skurdas suprantamas, kaip materialinis nepriteklius. Kitaip tariant, skurdas yra apibrėžiamas, kaip varginga būsena ar pragyvenimo lėšų trūkumas. Mano nuomone, žmonės patiria skurdą dėl per mažų pajamų ir per aukšto pragyvenimo lygio šalyje, taip pat esant menkam išsilavinimo lygiui ir darbo pasiūlos nebuvimui, dėl menkos motyvacijos ir atsiradant įvairiems žalingiems įpročiams. Iš savo patirties galiu teigti, kad didžioji dalis skurstančiųjų yra daugiavaikės šeimos, gaunančios menkas pajamas arba gyvenančios tik iš pašalpų, o tai neretai neleidžia patenkinti šeimos, o ypač vaikų poreikių.

Galima išskirti dvi skurdo formas: absoliutus ir santykinis. Esant absoliučiam skurdui stinga pagrindinių išteklių, kurie reikalingi veiksmingam kūno funkcionavimui bei sveikatos palaikymui. Santykinis skurdas parodo, kiek kai kurių žmonių grupių gyvenimo sąlygos skiriasi nuo daugumos gyventojų šalyje.

Kaip matome skurdas atsiranda dėl įvairių priežasčių, vienos jos įveikiamos per trumpą laiką, kitoms reikia daugybės pastangų ir pagalbos iš šalies. R. Keršienės teigimu yra išskiriamos 5 pagrindinės skurdo teorijos:

Individualūs žmogaus trūkumai, sukeliantys skurdą: ši teorija atkreipia dėmesį į žmogaus kaip individo atsakomybę už savo skurdo situaciją. Vieni teoretikai teigia, kad jei žmogus sunkiau dirbtų ir rinktųsi geresnius sprendimus, jis sugebėtų išvengti skurdo. Kiti šios teorijos šalininkai aiškina, kad genetinės savybės, protiniai sugebėjimai yra sunkiai pakeičiami ir darantys įtaką skurdo susidarymui.

2. Skurdą sukelia kultūriniai įsitikinimai: Antroji teorija skurdo priežasčių ieško „skurdo kultūroje“. Pastaraisiais metais plačiai diskutuojama, kad atskiros vertybės turėtų būti supaprastintos. Teorijos šalininkai, teigia, kad skurdą sukuria eilės įsitikinimų, įgūdžių ir vertybių puoselėjimas, keliaujantis iš kartos į kartą visuomenėje. Taigi ši teorija nori paaiškinti, jog didelę reikšmę individo sprendimams ir būsenai sukelia jo santykis su visuomene ir joje esančia kultūra. Tuo ir skiriasi „skurdo kultūra“ ir „individualioji“ teorija, kuri sieja skurdą su žmogaus motyvacija, įgūdžiais ir sugebėjimais. Didžiausias kultūrinis skurdas priskiriamas neturtingiems, getuose gyvenantiems žmonėms, kurie dėl sunkios materialinės padėties patiria socialinę atskirtį, kuri verčia individus susikurti atskirą vertybių bei elgesio normų rinkinį, kuris nėra įtvirtintas daugumos visuomenėje. Mano nuomone, vienas iš geriausių pavyzdžių kalbant apie kultūrinį skurdą šiandieninėje visuomenėje yra Islamo šalių gyventojai, bėgantis iš karo zonos ir ieškantys prieglobsčio. EU ir kitos šalys, priimančios pabėgėlius, kurių skaičius šiuo metu yra milžiniškai išaugęs, susiduria su integracijos problema: žmonėms su visiškai skirtinga kultūra bei požiūriu į gyvenimą turi būti suteiktos tinkamos sąlygos ir garantijos integracijai ir socializacijai kitose šalyse, kad jie nepatirtų atskirties ir nesusidarytų getai, lemiantys kultūrinį skurdą.

  • Sociologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3097 žodžiai)
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Skurdo tendencijos Lietuvoje ir Pasaulyje
    10 - 2 balsai (-ų)
Skurdo tendencijos Lietuvoje ir Pasaulyje. (2016 m. Vasario 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/skurdo-tendencijos-lietuvoje-ir-pasaulyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:07